Anot socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko, samprotauti ir ginčytis galima taikos metu, tačiau visai kas kita siūlymus vertinti karo sąlygomis. Jam antrina ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė bei Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, pritardami, jog jų vadovaujamos politinės jėgos taip pat pritartų lėšų didinimui.
L. Kasčiūnas: dar šiais metais biudžetas galėtų pasiekti 2,4 proc. BVP
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad šiuo metu būtų galima kalbėti apie gynybos biudžeto didinimą iki 2,4 procento BVP.
„Galbūt dar anksti kalbėti, bet prognozės tokios, kad dar šiais metais biudžetas galėtų pasiekti 2,4 proc. BVP“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Visgi, akcentuoja jis, pagrindinis dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į procentinę BVP dalį, tačiau į karinių pajėgų stiprinimo bei karinės technikos poreikį ir pasiruošimą priimti kuo daugiau NATO karių.
„Esmė ne kiek procentai, kiek mūsų kovinės galios stiprinimas, pirkiniai, kurie mums gali padėti geriau gintis, atgrasyti priešininką. Taip pat priimančios šalies pajėgumų stiprinimas, kad atvykę mūsų sąjungininkai turėtų erdvę treniruotis, gyventi ir ruoštis Lietuvos gynybai“, – teigė NSGK pirmininkas.
Be to, anot jo, tikslu turėtų tapti ne tik rotacinių pajėgų didinimai, tačiau ir nuolatinių karių įsitvirtinimas Lietuvoje.
„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija jau neteko savo savarankiškumo ir Rusijos kovinės pajėgos lieka Baltarusijoje, o jų buvimas arčiau mūsų sienos trumpina tam tikrą mūsų reakcijos laiką, svarbu nuolatinis karių buvimas šalyje. Mes turime vokiečių vedamą priešakinių pajėgų batalioną NATO, jis stiprinamas, auginamas, tai čia svarbi linija. Antra svarbi linija yra nuolatinis amerikiečių buvimas mūsų šalyje. Tai būtų du ramsčiai, papildantys vienas kitą. Ir, aišku, nacionalinės pajėgos, kurios augina savo raumenis. Tai šitoje vietoje tokia triada ramsčių būtų labai geras atgrasymas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Opozicija siūlymams pritaria
Kiek anksčiau siūlymus didinti lėšas gynybai G. Paluckas pasitikęs skeptiškai, pirmadienį Eltai teigė, kad kritikuoti biudžeto pakeitimus buvo galima taikos metu, tačiau karo sąlygomis tokius sprendimus priimti būtina.
„Visa Europa iš ekonominės bendrijos tapo gynybos aljansu. Tai socialdemokratai per visą Europą, net ir Vokietijoje, pakeitė savo poziciją. Vienas dalykas yra samprotauti ir kalbėti taikos metu, kitas yra kalbėti karo metu. Tai socialdemokratai tikrai palaiko Lietuvos gynybos didinimą ir sprendimus ar projektus tikrai palaikys“, – teigė G. Paluckas.
Ginčai vyksta taikos metu, dabar visi susitelkę žino, ką reikia daryti ir, nepaisant partinės priklausomybės.
Visgi G. Paluckas akcentuoja, kad konkretūs siūlymai dėl gynybos biudžeto didinimo turėtų paaiškėti pasitarus ne tik su Krašto apsaugos ministerija, tačiau ir su NATO partneriais.
„Ar 2,4, ar 2,6 proc. išaiškės tik tada, kai bus parengtas projektas, kai bus suderinta ne tik su Krašto apsaugos ministerija, bet ir su NATO partneriais. Mūsų pagrindinis saugumo garantas ir skydas yra NATO. Tai čia atitinkamai mes kalbame ne tik apie ginkluotės įsigijimą, bet kas dabar aktualiausia, tai yra NATO priešakinių pajėgų atvykimas į Lietuvą, jų išlaikymas, jiems reikalingos apsistoti infrastruktūros pritaikymas ir daugybė kitų dalykų“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Dabar nėra jokios iliuzijos, kad šitas karas ir šita agresija gali būti nutraukta ar sustabdyta, todėl nevertėtų dar papildomai ginčytis. Ginčai vyksta taikos metu, dabar visi susitelkę žino, ką reikia daryti ir, nepaisant partinės priklausomybės, tą daro“, – pridūrė jis.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnė A. Norkienė taip pat pritaria, kad, įsivertinus dabartinę situaciją, apie lėšų didinimą gynybai kalbėti yra būtina. Vis tik, akcentuoja ji, privalu konkrečiai žinoti, kokia turėtų būti papildomų gynybai skirtų lėšų paskirtis.
„Svarbiausia yra pats tikslas ir konkrečiai nustatyti, ar reikalingi šie pinigai. Įvertinant dabar esančią situaciją, manau, kad būtina apie tai kalbėti. Bet tą reikia labai racionaliai, labai ramiai įvertinti ir paskaičiuoti, ar mes tą galime ir, jei galime, be abejo, reikia didinti“, – teigė A. Norkienė.
A. Norkienė neatmeta, kad būtų galima kalbėti apie gynybos biudžeto didinimą iki 2,4 procento BVP, tačiau, akcentuoja ji, visus siūlymus reikėtų dar kartą gerai įvertinti.
„Jei tai bus siūlymas, frakcijoje apie tai diskutuosime ir analizuosime, bet tikrai nenorėčiau, kad dabar kas daugiau pasiūlys, tas bus geresni. Dabar reikia realių skaičių, realių paskaičiavimų ir įsivertinimų“, – teigė ji.
Turi būti labai aiškus planas
„Mūsų frakcija niekada kritiškai nevertino, mes tik sakėme, kad turi būti labai aiškus planas, kur pinigai bus panaudoti. Praėjusią savaitę Seime turėjome galimybę pasikalbėti su krašto apsaugos ministru ir paaiškino, kur ir kaip tie pinigai galėtų būti panaudojami, kad būtų galima įsigijimus greitai padaryti. Tai atsakymai yra gauti ir mes tuo neabejojame“, – teigė S. Skvernelis.
„Jei tikrai dabar yra galimybė tinkamai pinigus investuoti, mes pritarsime spartesniam didėjimui. Jei dabar Vyriausybė turi galimybę ir mato, tai yra tik sveikintinas dalykas ir pirmyn“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad kiek daugiau nei prieš savaitę dėl kilusių įtampų premjerei Ingridai Šimonytei užsiminus apie ketinimus svarstyti lėšų didinimą gynybai, opozicija siūlymus pasitikino gan skeptiškai.
Visgi, Rusija ketvirtadienio paryčiais pradėjo invaziją į Ukrainą. Reaguodama į įvykius, Vokietija nusprendė skirti100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo BVP. Taip pat ES narės priėmė istorinį sprendimą ir nusprendė skirti 450 mln. eurų Ukrainai, už kuriuos ši galės įsigyti ginkluotės.
Naujausi komentarai