Opozicija paliko Seimo salę

Posėdžių salę paliko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Demokratų „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai.

„Kol jis (ekspertinis vertinimas – BNS) nebus pradėtas, tol mes negrįšime į salę. Valdantieji, panašu, kad laikosi pozicijos, kad yra priimtas Seimo sprendimas dėl skubos ir tai reiškia, kad ekspertinio vertinimo nedarys. Taip pasakė ponas (Raimondas – BNS) Šukys“, – žurnalistams sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Valdantieji toliau liko posėdžiauti vieni.

Trys siūlymai

Viskas prasidėjo Seimui valdančiųjų balsais uždegus žalią šviesą socialdemokratų rengtai LRT įstatymo pataisai, kuria siūloma palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.

Pataisą palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“, prieš buvo vienintelė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, keli jos frakcijos kolegos balsavime nedalyvavo.

Po balsavimo kalbant konservatoriui Audriui Petrošiui, šios partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas pirmininkavusiam „aušriečiui“ Raimondui Šukiui įteikė opozicijos pasirašytą prašymą dėl ekspertinio vertinimo, tačiau šis dokumentą priimti atsisakė.

„Stebėjome gėdingą procesą, kai didelė dalis valdančiosios daugumos pasirašė ant projekto, tačiau nė vienas ministras ant projekto parašo nedėjo (...), todėl pasinaudodamas replikos po balsavimo teise norėčiau pranešti, kad yra surinkti parašai ekspertinei išvadai“, – kalbėjo A. Petrošius.

Kol ekspertizė nėra pateikiama, nei Seimas, nei parlamento komitetai negali svarstyti įstatymo pataisos.

Iškart po to nuo šoninio mikrofono demokratė Agnė Širinskienė paprašė pateikti projektą svarstyti visuomenei.

Ir tik tada socialdemokratas Šarūnas Birutis frakcijos vardu paprašė pakeitimus svarstyti skubos tvarka.

„Suprantant, kad delsimas sukeltų žalą ir riziką visuomenės saugumui ir tam, kad užtikrintume žiniasklaidos laisvę (...), pritariu skaidresnės, aiškesnės, labiau atskaitingos, mažiau politizuotos tvarkos nustatymui ir siūlau skubos tvarką šito įstatymo priėmimui“, – sakė jis.

Statutas numato, kad skubos tvarkos procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais.

Skubai Seimas pritarė už balsavus 73 Seimo nariams, prieš buvus 37-iems, o susilaikius vienam.

Todėl parlamentarai jau nebegalėjo balsuoti dėl anksčiau pateiktų pasiūlymų.

„Nuolat žaginat Statutą“

Po šio balsavimo demokratų lyderis Saulius Skvernelis tikino, jog posėdžio pirmininkas „juda link nepasitikėjimo procedūros“.

„Noriu pasakyti, kolegos, nusiraminkime, nes mes nedalyvaujame Seimo posėdyje, mes dalyvaujame tiktai Seimo salėje. Šita procedūra nebuvo atlikta prieš Seimo visus balsavimus, vadinasi, visa tai, kas vyko, yra neteisėta. Jūs šiandien nuolat žaginat Statutą ir teršiate garbingą teisininko vardą“, – sakė jis.

Seimo etikos sargų pirmininkas Viktoras Fiodorovas žurnalistams vėliau aiškino, kad pažeidimai gali būti fiksuojami.

„Pirmininkas paskelbė posėdžio pradžią – čia viskas buvo gerai, iškart paskelbė kitą klausimą. Seimo statutas rašo, kad posėdžio pradžioj Seimo nariai registruojasi ir registruojasi prieš kiekvieną klausimą. Tai čia Etikos komisijos nariai turės apsispręsti, ar ta registracija, kuri vyko tiktais tuo metu, kai buvo paskelbtas balsavimas dėl pertraukos, skaitosi kaip registracija į patį posėdį. Tai va dėl šitos procedūros turėsim apsispręst“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikino, jog etikos sargai išsiaiškins, ar buvo procedūriniai pažeidimai.

„Aš nelabai atsimenu anksčiau tokio buvusio atvejo, tai matyt, kad tiek pagrindinis komitetas, tiek Etikos ir procedūrų komisija tuos dalykus išaiškins“, – aiškino jis.

Parlamento vadovo teigimu, nustačius procedūrinį pažeidimą būtų grįžtama į tą stadiją, prieš kurią pažeidimas galėjo įvykti.

Kiek anksčiau jis žurnalistams sakė, jog pataisų neprašys svarstyti skubos tvarka, tačiau jau po balsavimo aiškino, jog jos norint turėti aiškesnį atsakymą.

Vertinamos nevienareikšmiai

Pataisomis siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.

Anot projekto, įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, tai yra septyni iš 12.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.

Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.

Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.

Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.