„Seimas išbalsuodamas jį iš parlamento padėjo jam pateikti į EP. Tauta myli tokius „nuskriaustuosius“ ir pašalinimas iš Seimo jam padėjo būti išrinktam į EP“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo ir pats į EP išrinktas P. Saudargas.

Tuo metu dar vieną kadenciją EP užsitikrinęs konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad P. Gražulis nebus pirmasis „tokio tipo“ politikas Briuselyje.

„Petras Gražulis nebus pirmas tokio tipo politikas EP. Taip jau yra, kad jie nelabai matosi. Dažnai apie jų kokius nors nuotykius ar kokias nors iniciatyvas išgirstame iš žiniasklaidos, bet ne pačiame parlamente juos matome“, – aiškino A. Kubilius.

„Jeigu bandys būti tokiu pat (kokiu buvo Seime – ELTA) – labai greitai atsidurs tame kampe, kur visi panašūs yra susirinkę ir jokios įtakos EP darbui nedaro“, – pridūrė jis.

P. Auštrevičius: P. Gražulis neįvedė jokio standarto rinkimuose

Tuo metu mandatą EP dar kartą užsitikrinęs Petras Auštrevičius tikina, kad P. Gražulio išrinkimas nerodo neigiamų tendencijų Lietuvoje.

„Aš jūsų, dėl Dievo meilės prašau, nekalbėti apie P. Gražulio standartą Lietuvoje. P. Gražulis neįvedė jokio standarto šiuose rinkimuose. Tai yra apgailėtina, kelia ne tik juoką, bet ir savotišką šiurpą“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

P. Gražulis neįvedė jokio standarto šiuose rinkimuose. Tai yra apgailėtina, kelia ne tik juoką, bet ir savotišką šiurpą.

„Deja, tai atitinka tam tikras tendencijas, kuriomis Lietuva bando vytis kai kurių valstybių patirtį šioje srityje. Nenorėčiau, kad tai taptų Lietuvos politine tradicija, kad mes paskęstume tame populizmo liūne ir bandytume savotiškai atkartoti“, – pridūrė jis.

Sekmadienį pasibaigusiuose EP rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: