„Matyt, tokia tikimybė yra. (...) Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Visgi, konservatorius akcentavo, kad parlamentarai dar turi patvirtinti Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadas. Tačiau, politiko nuomone, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija turėtų palaikyti išvadas – to jis tikisi ir iš koalicijos partnerių.

„Galbūt dar kažkokie atsakymai bus pateikti viešai ar svarstymo Seime metu ir tada matysime, kur ši situacija krypsta. Aš neatmesčiau visokių scenarijų“, – kalbėjo P. Saudargas.

„Komisija atliko didelį darbą, susitiko su institucijų atstovais. Prezidentas nedalyvavo šiame darbe, fiksuojame tą“, – pridūrė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Valdantieji imasi telkti paramą VSD komisijos išvadoms priimti, tikisi opozicijos paramos

Vadinamajai VSD pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai paskelbus išvadas, valdantieji imasi telkti paramą joms priimti, o dalis koalicijos tikisi ir opozicijos balsų.

„Dabar svarbiausi dalykai yra apginti išvadą ir apginti pranešėją“, – BNS trečiadienį sakė komisijos sudėtyje buvęs konservatorių frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie pranešėją, jis turi omenyje buvusį VSD pareigūną T. Gailių, kuris dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje pirmą kartą kreipėsi į politikus dėl galimai neteisėtų departamento vadovų veiksmų tikrinant tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Seimo komisija išvadose be kitų dalykų konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Seimo komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.

A. Vyšniauskas tvirtino, kad opozicijos veiksmus šioje istorijoje lemia politinis išskaičiavimas, tačiau ji dar gali pakeisti nuomonę ir balsuoti už komisijos išvadas.

„Man labai gaila, nes šis tyrimas galėjo būti platus ir įtraukiantis visas politines jėgas, (...) bet jeigu opozicija mato stiprybės ir jėgos atsakyti į tuos klausimus, tikiu, kad ji išvadas palaikys, – sakė politikas. – O jei nepalaikys, tai svarbiausia, kad išvados būtų tiesiog patvirtintos“.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad būtų apmaudu, jeigu norint patvirtinti komisijos išvadas bus paprasčiausiai ieškoma daugumos.

„Man nesinorėtų, kad tai būtų vien valdančiųjų balsais, kad vos daugiau nei 71 balsas ir triumfuojame. Manau, kad turime kalbėtis ir su opozicinėmis frakcijomis“, – teigė politikas.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, kad jos politinė jėga išvadas palaikys.

Opozicija dvejoja

Opozicija dėl tyrimo išvadų išlieka skeptiška.

Į klausimą, ar frakcija palaikys išvadas, neatsako ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, nors jo partietis V. Bakas vadovavo Seimo komisijai.

„Nestabdėme jo dalyvavimo, bet kaip partija nebuvome aktyvūs proceso dalyviai. Dabar, kai yra išvados, frakcijoje jas svarstysime. Skubotų sprendimų nedarysime“, – BNS teigė S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad dar nespėjo susipažinti su komisijos išvadomis. Visgi, anot jos, kadangi „valstiečiai“ nebuvo delegavę savo atstovo į komisiją, tad ir išvadoms veikiausiai nepritars.

„Mes net nematėme prasmės dalyvauti šitos komisijos veikloje, nedelegavome savo atstovo. Rytoj frakcijoje apsitarsime, bet nemanau, kad pritarsime toms išvadoms. Bet čia labiau mano asmeninė nuomonė, nes frakcijoje neturėjome progos apie tai pasišnekėti“, – BNS sakė A. Norkienė.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis BNS sakė, kad išvadų turbūt nepalaikys, nes dalis jų yra išskirtinai politinės, ypač ten, kur prezidentas kaltinamas priesaikos sulaužymu dėl to, jog neatsakė į Seimo komisijos klausimus.

„Manome, kad likus pusantro mėnesio iki prezidento rinkimų tokios šnekos yra rinkimų kampanijos dalis, – teigė politikas. – Mes tuose rinkimuose esame nusprendę dalyvauti renkant parašus, dalyvaujant debatuose ir palaikant savo kandidatą, o ne komisijomis“.

Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad sunku pasakyti, kaip frakcija vertins komisijos išvadas, nes dabar jas temdo prokuratūros skundas dėl komisijos narių veiksmų.

Komisijos narius Generalinė prokuratūra apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Šį raštą trumpai būtų galima pavadinti kaip klausimą dėl interpeliacijos tos tyrimų komisijos nariams. Suformuluoti klausimai yra labai rimti“, – BNS teigė D. Šakalienė.

„Jeigu bus nuspręsta pradėti tyrimą, komisijos išvados negali būti toliau vertinamos ir dėl jų negali būti balsuojama, nes klausimas, ar jos yra teisėtos“, – sakė parlamentarė.

„Nei laisvi, nei sąžiningi“ rinkimai

A. Vyšniausko teigimu, Seimo komisijai pavyko nustatyti tiesą.

„Gan svarbu, kad komisija nustatė, jog tai, kas buvo žiniasklaidoje, kad tai iš tikrųjų yra faktai, ne kažkieno nuomonė, o faktai apie padarytus neteisėtus veiksmus“, – teigė politikas.

Gan svarbu, kad komisija nustatė, jog tai, kas buvo žiniasklaidoje, kad tai iš tikrųjų yra faktai, ne kažkieno nuomonė, o faktai apie padarytus neteisėtus veiksmus.

Anot Seimo komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu, tačiau VSD vadovas nesiėmė įstatymuose numatytų galimybių užkardyti rizikas.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

S. Skvernelis pamatęs išvadas sako darantis prielaidą, kad „2019 metų prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.

„Kita išvada prašytųsi, kad po 34 metų mes vis dar nesugebami užtikrinti vieno pamatinių mūsų demokratinės valstybės principų – specialiųjų tarnybų nedalyvavimo politikoje ir tinkamos jų kontrolės, kuri yra numatyta įstatymuose, bet realiai neveikia“, – BNS sakė demokratų lyderis.

Parlamentaras sakė, kad jam nesuprantama, kaip 2018 – 2019 metais jokių pareigų valstybės tarnyboje neužimančiam G. Nausėdai pavyko pasitikrinti savo aplinką su žvalgybos pagalba.

„Tai išties sunkiai suvokiamas dalykas, o ir tyrime tai yra vieta, kuri nekelia klausimų. Ji įrodyta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„2019 metais prezidento rinkimuose sudalyvavo vienas švedų komercinis bankas ir ta jo įtaka buvo reikšminga“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje SEB banką, kuriame iki kandidatavimo prezidento rinkimuose dirbo G. Nausėda.

Tuo metu libelas E. Gentvilas teigė, kad tyrimo išvadose jo niekas „neverčia iš koto“.

„Įstatymai nesuteikia prievolės liudyti tik teisybę ir šita prasme komisijos darbas buvo apsunkintas – ji nebūtinai išgirdo visą tiesą“, – sakė vienas Liberalų sąjūdžio lyderių.

„Šita prasme žiūriu į komisijos išvadas kaip į tokias, kurios nepasako nieko naujo. Kas buvo spėliojama, liudytojų parodymais nebuvo patvirtinta, nors pašalinė informacija ir rodo, kad vienokie ar kitokie dalykai vyko“, – kalbėjo politikas.

Abejoja dėl pareigūnų vertimo iš postų

Seimo komisijos išvadose taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Konservatorių atstovas A. Vyšniauskas tvirtino prioritetą teikiantis išvados patvirtinimui Seime, o ne politikų ar pareigūnų asmeninės atsakomybės kėlimui.

Pasak jo, prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepą, o net jeigu jis būtų perrinktas, prisiektų iš naujo, taigi, rengti apkaltos nebepavyktų.

„Manau, kad svarbiausia dabar yra padaryti taip, kad ateityje niekas negalėtų trukdyti Seimo komisijoms atlikti darbo“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, komisija už atsisakymą duoti parodymus ateityje siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, taip pat bus siūloma nustatyti prievolę tokioms komisijoms teikti kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenis, jeigu šie yra pasibaigę.

E. Gentvilas irgi teigė, jog svarstant, kokių veiksmų imtis po išvados patvirtinimo, reikėtų koncentruotis į komisijos siūlymus ir rekomendacijas keisti teisės aktus.

„Tai yra konstruktyvi darbo dalis, kad reikia patobulinti kai kuriuos įstatymus, ir tyrimas atskleidžia, dėl ko tai reikia padaryti“, – sakė liberalas.

„Nematau čia revoliucijų ir perversmų. Visada sakiau, kad tos Seimo komisijos niekur neveda, jos yra politiškai angažuotos institucijos, taigi, ir jų išvados yra politinės, kurias kartais diktuoja politinis suinteresuotumas. Kažkada po vienos tokios komisijos išvadose buvo parašyta, kad konservatoriai yra teroristinės organizacijos bruožų turinti partija. Ir kas iš to?“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelis sakė, jog ateityje reikėtų keisti teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnų skyrimo tvarką, kad skyrimuose ateityje daugiau įgaliojimų turėtų Seimas, galbūt ir Vyriausybė.

„Tai tikrai apsaugotų nuo tarnavimo vienam žmogui, ir čia nesvarbu, apie kokią pavardę kalbame ir kas yra prezidentas“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Tiek STT, tiek VSD vadovą šiuo metu skiria prezidentas, jo siūlomam kandidatui turi pritarti Seimas.

Pasak S. Skvernelio, prasmės neturėtų ir G. Nausėdos apkalta – parlamentinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes rinkėjai galės įvertinti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Tegu teisėjas būna tauta – jie pasirinks po poros mėnesių ir įvertins visas aplinkybes, o gal daliai tai apskritai nebus svarbu“, – sakė Seimo narys.

Nė vienas parlamentiniame tyrime figūruojantis asmuo sako nedaręs nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į prezidento rinkimus ir atmeta komisijos išvadas kaip netiesą, STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.