„Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime. Bet finansavimas, ar jis bus skirtas, ar ne, ar jis bus per ateinantį (ES finansinį – BNS) laikotarpį skirtas, mes tam tikrą laikotarpį ir iš savo pinigų galime finansuotis tuos dalykus, jeigu juos galėsime po to dengti ar susigrąžinti iš europinių fondų“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė G. Paluckas.

„Čia daugiau yra pinigų srauto klausimas, bet politinio sprendimo reikia kuo greičiau“, – sakė premjeras.

Anot jo, pinigai reikalingi kabelių fizinei ir technologinei apsaugai.

„Kas sukuria žalą, tas ją turi ir padengti – čia, aišku, ilgi įrodinėjimo klausimai. Elektros kainų skirtumai – taip pat, dėl to ir kalbame apie papildomas linijas, kad vieną nutraukus, tos elektros kainos nešoktų į viršų, nes mes turime ir alternatyvas. Bet aš manau, kad tai suvokiama ir Europos Komisijos pirmininkei“, – sakė G. Paluckas.

Už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Danas Jorgensenas bei už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sekmadienį Vilniuje teigė, kad bus ieškoma sprendimų dėl ES paramos kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai būsimame daugiamečiame Bendrijos biudžete.

Apie tai, jog Lietuva sieks, kad būsimame 2028–2034 metų ES biudžete būtų skirtas finansavimas kalbelių Baltijos jūroje apsaugai anksčiau sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ramūnas Dilba.

Sausį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu Latvijos ir Estijos už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi energetiką kuruojančiam eurokomisarui, kuriame informavo EK apie būtinybę stiprinti infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Energetinės infrastruktūros apsauga regione vėl tapo aktuali po to, kai Kalėdų dieną, kaip įtariama, diversijos metu buvo sugadintas povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją. Be to, žalos padaryta ir keturiems kitiems telekomunikacijų kabeliams tame pačiame regione.

Mastrichto kriterijai

G. Paluckas sako iš Europos Komisijos pirmininkės išgirdęs palaikymą idėjai lanksčiau vertinti Mastrichto kriterijus, jei biudžeto deficitas susidaro dėl išlaidų gnybai.

„EK prezidentė palaiko ne tik Lietuvos, bet ir panašių šalių poziciją, kad reikėtų interpretuoti skirtingai biudžeto deficito taisyklę, leidžiant lėšas gynybai ir, sakykime, kitoms reikmėms“, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras pirmininkas.

„Laikiną laikotarpį būtų galima kriterijus vertinti lanksčiau“, – sakė G. Paluckas.

Europos finansų ministrai dar pernai sutarė, kad Europos Komisija papildomas išlaidas gynybai vertintų kaip faktorių, dėl kurių nebūtų nustatomas pažeidimas, jei biudžeto deficitas viršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vis tik šiuo metu dar trūksta teisinio aiškumo. Už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras Andrius Kubilius yra pažadėjęs jo siekti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius praėjusių metų pabaigoje interviu BNS sakė, kad ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficitą, Vyriausybė su EK ketina derėtis dėl išlygos.

Ji leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis.