Parlamento vadovė: žingsniai siekiant apginti LGBT+ teises Seime žengiami sunkiai

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako iki šiol neturi atsakymo, ar Seime artimiausiu metu pavyks „pilnai apginti LGBT+ teises“, į priekį pajudėjus projektui dėl civilinės sąjungos.

„Ar mums pavyks LGBT+ bendruomenės teises apginti pilnai artimiausiu metu, aš manau, kad šiandien dar atviras klausimas. Tai sunkus procesas, jūs žinote, kaip jis vyksta, kaip sunkiai žengiami žingsneliai Seime, bet aš net neabejoju, kad tai pavyks padaryti, tik norėtųsi, kad tai pavyktų padaryti kuo greičiau“, – penktadienį per diskusiją Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad progresas niekada nevyksta lengvai ir tam reikia daug ryžto, žinant, kad didelė visuomenės dalis tam progresui nepritars.

„Bet taip buvo visą laiką: tada, kai buvo stengiamasi vaikus ištraukti iš kasyklų, kada buvo sprendžiami dalykai dėl moterų teisės dirbti ir balsuoti, kai buvo priimami sprendimai dėl kitos rasės ar tautybės žmonių galimybių studijuoti tuose pačiuose universitetuose kaip ir dominuojančios rasės atstovai“, – parlamente surengtoje diskusijoje dėl seksualinių mažumų teisių kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Tai sunkus procesas, jūs žinote, kaip jis vyksta, kaip sunkiai žengiami žingsneliai Seime, bet aš net neabejoju, kad tai pavyks padaryti.

Seimo pirmininkė atmetė dalies opozicijos atstovų priekaištus, kad karo Ukrainoje akivaizdoje neturėtų būti svarstomi visuomenę priešinantys klausimai, tarp jų tokie kaip tos pačios lyties porų santykių įteisinimas.

„Geriausias laikas rūpintis žmogaus teisėmis yra dabar, nes daugelio dalykų, kuriuos turėjome padaryti anksčiau, nesame padarę, nes kažkam, ar vakar, ar prieš mėnesį, ar prieš metus, ar prieš dvidešimt metų atrodė, kad tą dieną buvęs „šiandien“ buvo dar ne laikas pasirūpinti žmogaus teisėmis, ir todėl šitie klausimai buvo labai ilgą laiką atidėliojami“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Vilniuje šią savaitę „Baltic Pride“ festivalio kontekste vyksta daug renginių LGBT bendruomenės teisių klausimais.

„Baltic Pride“ 2022 – tris Baltijos šalis jungiantis tarptautinis LGBT festivalis. Vilniuje jis rengiamas penktą kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kgebisto dukra ČMIL n e g e b a įsisąvinti , kaip

kgebisto dukra ČMIL n e g e b a įsisąvinti , kaip portretas
PASAULIO valstybėse ginami ANOMALINIŲ NUKRYPĖLIŲ gyvenimo interesai,--JI bando NUKRYPĖLIŲ gyvenimą į r ė m i n t i , pagal KGB-tams naudingus metodus

Necmil

Necmil portretas
Tegyvuoja gejai ir KGB rezervas !!!!!!! CMIL.

Anonimas

Anonimas portretas
Duskit iškrypeliai
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių