Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Ukrainos ir Islandijos parlamentų vadovai pirmadienį Vilniuje priėmė bendrą pareiškimą šiuo klausimu.
„Tūkstančiai ukrainiečių karo belaisvių laikomi Rusijos kalėjimuose. Jie patiria kasdienius kankinimus, patyčias. Ukrainos kariai, kurie praėjo tą pragarą, pasakoja, kad per nelaisvės laikotarpį nuo kelių mėnesių iki dvejų metų jie neturėjo galimybės susitikti su tarptautinėmis organizacijomis, kurios užtikrina Ženevos konvencijos laikymąsi, joje numatytų sąlygų karo belaisviams laikymąsi“, – Seime žurnalistams sakė Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Smerkdami tokį Rusijos požiūrį norime priminti pasauliui ir Europos valstybėms, kad nepamiršome ukrainiečių karių, esančių nelaisvėje, ir reikalaujame, kad jiems būtų sudarytos visos sąlygos susitikti su tarptautinėmis organizacijomis ir reikalaujame iš Rusijos, kad būtų besąlygiškai laikomasi Ženevos konvencijoje nustatytų karo belaisvių teisių ir apsaugos“, – tvirtino jis.
Parlamentų vadovų pareiškime taip pat kalbama apie neteisėtai Rusijoje laikomus civilius ukrainiečius – moteris ir vaikus.
1949 metų rugpjūčio 12 dieną priimta Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais numato, kad su jais turi būti elgiamasi humaniškai, privalu užtikrinti medicinos priežiūrą, maitinimą, elgtis pagarbiai, nekliudyti veikti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms.
Vilniuje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigė norįs pasakyti vieną svarbiausią žodį – „ačiū“ už nuolatinę ir besąlyginę paramą.
Anot jo, karas – ne tik Ukrainos bėda, tai visos Europos reikalas.
„Kaip jau minėta, negalime pakeisti geografijos, bet kartu galime pakeisti ateitį, būdami kartu demonstruojame vienybę. Taip, Ukrainai reikia daugiau paramos – karinės, finansinės, politinės, humanitarinės, bet visiškai sutinku su jūsų prezidentu (Gitanu – BNS) Nausėda, kuris „Twiteryje“ (dabar socialinis tinklas X – BNS) parašė didžius žodžius: Ukraina, tu niekada nebūsi viena“, – sakė Ukrainos parlamento vadovas.
Islandijos parlamento pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndis Haraldsdottir (Bryndis Heraldstoter) pasakojo, kad jai teko bendrauti su Rusijos belaisvėje buvusiais ukrainiečių kariais.
„Jų istorijos yra siaubingos, tikiuosi, kad visi toliau kalbėsime apie Ukrainą, kalbėsime apie skirtus šio karo aspektus“, – kalbėjo B. Haraldsdottir.
Bendras parlamento vadovų pareiškimas išplatintas pastarosiomis savaitėmis Europos valstybėms nerimaujant dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) požiūrio į Ukrainą ir Rusiją, prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir jo administracijos retorikos dėl paliaubų ir taikos derybų.
Lenkijos Seimo pirmininkas Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) teigia, kad nėra pagrindo pykti ant Vašingtono, nes naujoji D. Trumpo administracija daro tai, kas jų nuomone, geriausia amerikiečių rinkėjams.
„Mes patys turime prisiimti atsakomybę“, – sakė Sz. Holownia.
Pasak jo, europiečiai turėtų priimti sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto, kuris būtų panaudotas remiant Ukrainą.
„Įšaldytas turtas yra ne Amerikoje, jis yra Belgijoje, mums reikia sprendimų iš mūsų draugų Belgijoje, Prancūzijoje, naujos Vokietijos politinės vadovybės“, – kalbėjo Lenkijos politikas.
„Mes turėtume stabdyti šias piligrimines keliones į Ameriką, mes turėtume koncentruotis į piligrimystę čia, Europoje“, – teigė jis.
Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Ukrainos ir Islandijos parlamentų vadovai Vilniuje lankosi 35-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių proga.
