Partijų reitingai: dėl lyderių pozicijos – „valstiečių“ ir konservatorių kova

Beveik 6 proc. pagausėjo ir apskritai ketinančių Seimo rinkimuose atiduoti savo balsą gyventojų skaičius.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22–rugsėjo 4 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, daugiausia per praėjusį mėnesį paaugo būtent Lietuvos socialdemokratų partijos reitingai. Už juos teigė ketiną balsuoti 13,3 proc. respondentų, kai tuo tarpu liepos mėnesį tokių buvo 9,4 proc.

Kaip savo prioritetą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą nurodė 14,3 proc. apklaustųjų (liepos mėn. – 15,2 proc.), o už konservatorius planuoja balsuoti 13,8 proc. respondentų (liepą už TS-LKD planavo balsuoti 12,9 apklaustųjų). Įvertinus paklaidą, abi partijos konkuruoja dėl lyderių pozicijos.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Darbo partija su 8,3 proc. palaikymu (liepos mėn. – 7,4 proc.), Liberalų sąjūdis su 6 proc. populiarumu (liepą – 5,4 proc.) ir partija „Laisvė ir teisingumas“, kuriuos palaiko 5,4 proc. respondentų (liepos mėnesį tokių buvo 5,6 proc.).

5 proc. rinkiminio slenksčio, apklausos duomenimis, neperlipa Centro partija-tautininkai, Laisvės partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuriuos palaiko 2,9 proc. apklaustųjų, taip pat – „socialdarbiečiai“ su 2 proc. palaikymu, Krikščionių sąjunga, už kuriuos balsuoti planuoja 0,6 proc. respondentų, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, kurios populiarumas siekia 0,5 proc. ir Nacionalinis susivienijimas su 0,2 proc. palaikymu.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Daugėja ketinančių dalyvauti rinkimuose

Tyrimo duomenimis, beveik 4 proc., lyginant su apklausa, daryta prieš Seimo rinkimus 2016 m. ir prieš mėnesį, daugėja planuojančių apskritai atiduoti savo balsą parlamento rinkimuose. Apklausa parodė, kad likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų, pusė – 50 proc. suaugusių šalies gyventojų ketino balsuoti šiuose rinkimuose (liepą ir 2016 m. tokių buvo 46 proc.), o penktadalis – 21 proc. atsakė, kad neketina dalyvauti. Trys iš dešimties – 29 proc. apklaustų gyventojų kol kas nėra apsisprendę, ar ateitų į Seimo rinkimus arba neatsakė į šį klausimą.

Aktyviausiai Seimo rinkimuose spalio 11 dieną ketina balsuoti vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei pensininkai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Ekspertai: neapsisprendusiųjų balsai keliauja centro-kairei

Vertindamas partijų palaikymo apklausos rezultatus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis teigė, kad respondentų atsakymai rinkimuose prognozuoja centro-kairės partijų pergalę.

„Akivaizdu, kad neapsisprendusiųjų balsai daugiausiai eina centro-kairei ir tokios tendencijos reiškia jos pergalę“, – „Eltai“ sakė Š. Liekis.

Jo teigimu, toks socialdemokratų populiarumo augimas galėjo būti nulemtas tuo, kad dalis elektorato iki pat rinkimų būna neapsisprendę ,už ką balsuoti ir galiausiai prieš pat rinkimus pasirenka kairiuosius. Taip pat, sakė profesorius, abejonių turintys rinkėjai gali tiesiog vengti garsiai kovojančių tarpusavyje partijų.

„Daug tradiciškai Lietuvoje yra neapsisprendusių, kurie iki paskutinio momento nežino, už ką jie „eis“. Akivaizdu, kad vengdami dviejų didelių jėgų, kurios tarpusavyje kovoja, – „valstiečių“ ir konservatorių – žmonės remiasi į centro-kairės poziciją, kad ir į tą pačią Darbo partiją“, – kalbėjo Š. Liekis.

Daug tradiciškai Lietuvoje yra neapsisprendusių, kurie iki paskutinio momento nežino, už ką jie „eis“.

„Tai yra neapsisprendusiųjų konsolidacija ir ta centro-kairės pozicija, kurią deklaruoja socialdemokratų partija, yra didelei daliai rinkėjų patraukli“, – tvirtino VDU profesorius.

Tokiai nuomonei iš esmės pritarė ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.

„Laikas jau spaudžia, reikia priimti sprendimą ir čia gali būti tam tikros „trečiojo kelio“ paieškos. Valdantieji „valstiečiai“ įkūnija tęstinumą, konservatoriai, kaip pagrindinė opozicinė jėga, įkūnija priešingą polių, tai socialdemokratai yra toks kaip vidurio kelias, kuris, kad ir kaip pasibaigs rinkimai, bus labai svarbus sprendžiant, kas ir su kuo sudarys valdančiąją koaliciją“, – akcentavo VPAI specialistas.

Jis taip pat pabrėžė, kad įtakos pagausėjusiam apskritai ketinančių balsuoti rinkimuose žmonių skaičiui galėjo turėti ir suintensyvėjusios partijų rinkiminės kampanijos, kartu atkreipdamas dėmesį į reitinguose palaikymą pasididinusių socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko asmenybę.

Jo teigimu, kitų politinių jėgų lyderiai žmonėms kelia itin skirtingas nuomones – gyventojai juos „arba myli, arba nemyli“, o štai G. Paluckas, pažymėjo D. Puslys, nors ir niekada nepirmauja asmenybių vertinimo reitinguose, tačiau jo vadovaujama partija išlaiko populiarumą.

„Jie tai gali išnaudoti kaip pliusą, kai yra daugiau galvojama apie pačią partiją. Nes yra lyderis, kuris gal ir nesuteikia labai ryškių teigiamų emocijų, kad už jo stotų rinkėjas, sakydamas „aš jo noriu premjeru“, bet jis ir nesukelia poliarizacijos. Taip gali nutikti kitoms partijoms – (...) yra mylintys arba nekenčiantys“, – teigė D. Puslys.

Realus LLRA-KŠS palaikymas reitinguose neatsispindi?

Tuo metu Š. Liekis, kalbėdamas apie mažesniųjų partijų, kurios, pagal apklausos rezultatus, neperžengia 5 proc. barjero, išskyrė LLRA-KŠS. Jo teigimu, šios partijos reitingų nereikėtų vertinti kaip atspindinčių realią situaciją, nes šios politinės jėgos elektoratas, kalbėjo Š. Liekis, galiausiai vis tiek būna sumobilizuotas ir LLRA-KŠS patenka į parlamentą.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

„Jie yra stabiliai „perlipantys“. Aišku, tai priklausys nuo jų bendro dalyvavimo. Paskutiniu momentu, matyt, žmonės ateina, jiems nėra kito pasirinkimo ir duoda balsą tiems, kam yra įpratę“, – LLRA-KŠS rinkėjus apibūdino Š. Liekis.

Tokia pačia nuomone pasidalino ir D. Puslys, pabrėžęs, kad LLRA-KŠS rezultatus rinkimuose lemia ne partijos programa ar nuveikti darbai.

Tai parodo tikrąjį šios partijos veidą, tačiau jie naudos administracinį resursą savo rajonuose.

„Jų rezultatą nulemia ne programinės nuostatos. Tokios ir nuostatos – patriukšmauja keliais klausimais, pavaidina po to aukas. Nors dabar tas aukas vaidinti bus žymiai sunkiau, nes jie yra valdančioje koalicijoje, tad dėl ko jie triukšmaudavo anksčiau ir guosdavosi, kad juos skriaudžia, dabar patys galėjo įgyvendinti ir net nekėlė tų klausimų. Tai parodo tikrąjį šios partijos veidą, tačiau jie naudos administracinį resursą savo rajonuose“, – kalbėjo VPAI specialistas.

„Žmones už juos ves balsuoti ne įsitikinimai, o kiti dalykai“, – pabrėžė D. Puslys.

Abu „Eltos“ kalbinti ekspertai taip pat pažymėjo, kad, įvertinus tyrimo rezultatų paklaidą, potencialus lyderių trejetuko išsidėstymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje lieka intriga.

„Neaišku ir kas dėsis vienmandatėse ir kaip po to galutinė Seimo sudėtis atrodys, tai tų klaustukų labai daug. (...) Koalicijos derybose bus labai daug niuansų“, – pridūrė D. Puslys.

Apklausa vyko 2020 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.