- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
„Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo įgyvendinimui privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos sąskaita“, – teigiama dokumento projekte.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, nors neįsipareigojama siekti visuotinio šaukimo į karo tarnybą, dedamas akcentas didinti šauktinių skaičių.
„Dabar jau atėjo Vyriausybės siūlymas dėl ribinių (kariuomenės – BNS) skaičių kitiems metams, viršutinė riba yra 4400 šauktinių, o jeigu pradėtume šaukti po mokyklos, Krašto apsaugos ministerijos studija rodo, kad pašauktume 6100. Per penkerius–septynerius metus, kai investuosime į infrastruktūrą, kai parengsime karininkus, kurie dirbs su šauktiniais, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo efektą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Konservatorių atstovas vis dėlto apgailestavo, kad visuotinio šaukimo sąvokos dokumente nebus.
„Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus. Mes įsipareigojome, kad nuo 2024 metų eisime į rinkimus su labai aiškia programa siekti visuotinio privalomo šaukimo“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus.
Partijų atstovai nesutarė ir dėl konkretaus procento, kuris turėtų būti skiriamas krašto apsaugai finansuoti.
Pagal projektą, susitarime būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokie asignavimai bus siekiami išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu būdu įtvirtinamas mažiausias galimas finansavimo dydis ir paliekama galimybė spręsti dėl lėšų skyrimo pagal poreikį.
„Paliekamos laisvos rankos. Jeigu, pavyzdžiui, kada nors darysime didesnį pirkinį, gal reikės skirti daugiau nei 3 BVP. Kam uždėti sau apynasrį? O gal reikės mažiau? Finansavimą modeliuosime pagal krašto apsaugos sistemos poreikius“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.
Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.
Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.
Numatyta, kad šis susitarimas galios iki 2030 metų.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai: skatinsim greitą suomių ir švedų stojimą į NATO
Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sako skatinsiantys greitą Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimą. ...
-
G. Landsbergis: Ukraina gina ne tik Europos saugumą, bet didelę dalį pasaulio grūdų atsargų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, tolesnę ES paramą Ukrainai, kovą su melagingų Rusijos naratyvų sklaida ir g...
-
I. Šimonytė Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO vadina istoriniu momentu6
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO ir vadina jį istoriniu momentu. ...
-
S. Skvernelis apie Civilinės sąjungos projektą: tai teigiamas žingsnis9
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad valdančiųjų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra žingsnis kompromiso link. Politikas tikina, kad jo partijos frakcija Seime dėl palaikymo įstaty...
-
G. Nausėda užsienio žiniasklaidai: Rusijos imperijos apetitas neturi jokių ribų
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Al Jazeera“ teigė, kad Rusijos imperijos apetitas neturi jokių ribų, todėl, akcentavo jis, reikia padaryti viską, kad Ukraina pasiektų pergalę. ...
-
R. Karbauskis kritikuoja Civilinės sąjungos įstatymo projektą: Seimui nereikia padaryti klaidos5
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kritikuoja naują parengtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nors įstatymo projekte nelieka Partnerystės sąvokos, vis dėlto, jo teigimu, tikslas išlieka t...
-
P. Saudargas nepalaiko civilinės sąjungos: tai žingsnis link vienalytės santuokos įteisinimo2
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas teigia nepalaikysiąs naujai suformuoto Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Mat, jo teigimu, žvelgiant į kitų šalių praktiką, tai yra žing...
-
Netikėtas posūkis: vietoj partnerystės politikai siūlo įteisinti civilinę sąjungą29
Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas. ...
-
A. Anušauskas: turkų prieštaravimai dėl Švedijos, Suomijos narystės NATO – išsprendžiami2
Ankaros prieštaravimai dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO yra išsprendžiami, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
A. Anušauskas: partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė
Parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...