- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
„Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo įgyvendinimui privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos sąskaita“, – teigiama dokumento projekte.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, nors neįsipareigojama siekti visuotinio šaukimo į karo tarnybą, dedamas akcentas didinti šauktinių skaičių.
„Dabar jau atėjo Vyriausybės siūlymas dėl ribinių (kariuomenės – BNS) skaičių kitiems metams, viršutinė riba yra 4400 šauktinių, o jeigu pradėtume šaukti po mokyklos, Krašto apsaugos ministerijos studija rodo, kad pašauktume 6100. Per penkerius–septynerius metus, kai investuosime į infrastruktūrą, kai parengsime karininkus, kurie dirbs su šauktiniais, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo efektą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Konservatorių atstovas vis dėlto apgailestavo, kad visuotinio šaukimo sąvokos dokumente nebus.
„Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus. Mes įsipareigojome, kad nuo 2024 metų eisime į rinkimus su labai aiškia programa siekti visuotinio privalomo šaukimo“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus.
Partijų atstovai nesutarė ir dėl konkretaus procento, kuris turėtų būti skiriamas krašto apsaugai finansuoti.
Pagal projektą, susitarime būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokie asignavimai bus siekiami išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu būdu įtvirtinamas mažiausias galimas finansavimo dydis ir paliekama galimybė spręsti dėl lėšų skyrimo pagal poreikį.
„Paliekamos laisvos rankos. Jeigu, pavyzdžiui, kada nors darysime didesnį pirkinį, gal reikės skirti daugiau nei 3 BVP. Kam uždėti sau apynasrį? O gal reikės mažiau? Finansavimą modeliuosime pagal krašto apsaugos sistemos poreikius“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.
Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.
Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.
Numatyta, kad šis susitarimas galios iki 2030 metų.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui1
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta8
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės14
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...