Partijų susitarime – nauja kariuomenės rūšis, pasirengimas priimti diviziją

Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

„Žinoma, jokių diskusijų nekyla dėl NATO svarbos, tačiau susitarime atsirado labai svarbi nuostata, kad turėtume būti pasirengę artimiausiu metu priimti 20 tūkst. sąjungininkų karių“, – penktadienį BNS sakė susitarimą rengiančios po darbo grupės vadovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, to pasiekti reikėtų per dvejus–trejus metus.

Lietuvos politikai parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

L. Kasčiūnas tvirtino, kad iki NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva turi stengtis išnaudoti visas galimybes, jog būtų priimtas sprendimas nuolatinį sąjungininkų buvimą Lietuvoje padidinti nuo bataliono iki brigados.

„Dabar yra kritinės šešios savaitės. Mes privalome išnaudoti galimybių langą Lietuvoje, kad augtume nuo bataliono iki brigados, ir padarytume viską, jog galėtume priimti diviziją. Toks adaptuotas priešakinės gynybos modelis, kad galėtume kautis ant linijos. Čia yra esminis naujos gynybos architektūros modelis. Mes viso to sieksime, visi sutariame“, – teigė L. Kasčiūnas.

Dabar yra kritinės šešios savaitės. Mes privalome išnaudoti galimybių langą Lietuvoje, kad augtume nuo bataliono iki brigados, ir padarytume viską, jog galėtume priimti diviziją.

Taip pat politikai sutarė, kad naujajame dokumente turi būti numatytas planas 2024 metais įkurti kibernetines pajėgas.

„Sutarėme, kad nuo 2024 metų turi būti įkurtos kibernetinės pajėgos, kaip atskira Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rūšis“, – sakė NSGK vadovas.

Anot jo, dokumente kaip prioritetą ketinama nurodyti civilinę saugą ir pasirengimą įvairioms krizėms, žadama pabrėžti išskirtinį Lenkijos bei Vokietijos vaidmenį užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą.

„Matome, kad brigada būtų paremta vokiškuoju stipriu dalyvavimu. Akcentuojamas ir stipresnis bendradarbiavimas su Lenkija“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Partijų atstovai sutarė ir dėl to, jog reikia stiprinti vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsaugą.

„Pritarėme, kad reikia inžinerinių fortifikacinių sprendimų dėl Suvalkų koridoriaus, jog būtų sukurtos kontrmobilumo priemonės, tai yra kad priešui būtų sunkiau įvažiuoti, jis susidurtų su daug kliūčių ir panašiai. Tam tikrus sprendinius turėtume daryti ir prie sienos su Baltarusija. Bus įpareigojimas judėti ta kryptimi kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose.

Susitarime partijos planuoja įsipareigoti iki 2023 metų parengti gynybos planą, kuris apimtų visą gynybos architektūrą.

Atskirai ketinama paminėti pasirengimą rezistencinei kovai, taip pat sutarta dėl Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimo.

„Sutarėme ir dėl Lietuvos šaulių sąjungos vizijos – sukurti stiprių civilinių pajėgų organizaciją su 50 tūkst. narių iki 2030 metų. Kur žmonės galėtų ir ginkluotu, bet, svarbiausia, ir neginkluotu būdu prisidėti prie valstybės gynybos. Labai stiprus visuomenės įsitraukimas būtų. Atitinkamai ir finansavimas turėtų būti numatytas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Sutarėme ir dėl Lietuvos šaulių sąjungos vizijos – sukurti stiprių civilinių pajėgų organizaciją su 50 tūkst. narių iki 2030 metų.

Labiausiai partijų atstovų nuomonės skiriasi dėl visuotinio šaukimo įtraukimo į susitarimą ir finansavimo gynybai formuluotės, teigė jis.

NSGK vadovo teigimu, pora opozicinių partijų nesutinka dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

„Matyt, ieškosime tam tikrų formuluočių. Tarkime, Krašto apsaugos ministerijos atlikta studija rodo, jog jei darytume visuotinį privalomą šaukimą, pakviestume 6,5 tūkst. jaunuolių, nes labai daug jų neatitiktų sveikatos reikalavimų. Dabar jau didiname ribinius šauktinių skaičius iki 4,4 tūkstančio. Galėtų būti toks kompromisas – neįvardyti susitarime visuotinio šaukimo, bet ribiniais skaičiais artėti prie jo“, – svarstė parlamentaras.

Kalbėdamos apie finansavimo gynybai didinimą, pasak L. Kasčiūno, partijos linkusios sutarti dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio lėšų skyrimo, tačiau konservatoriai siūlo pridėti, jog dėl to gali reikėti imtis tam tikrų mokestinių priemonių.

„Neprispausdinsime pinigų, jie turi būti uždirbti, tačiau opozicija nenori matyti tokių dalykų“, – tvirtino komiteto vadovas.

Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

L. Kasčiūnas svarstė, kad naujasis parlamentinių partijų susitarimas dėl krašto apsaugos gali būti pasirašytas gegužę.