Paskutinis D. Grybauskaitės metinis pranešimas: svarbiausi akcentai

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė paskutinį savo metinį pranešimą.

BNS pristato penkis svarbiausius akcentus.

1. Įspėjimas dėl dialogo su priešais.

D. Grybauskaitė pabrėžė vertybinę užsienio politiką ir perspėjo nebendradarbiauti su priešiškomis valstybėmis. „Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga“, – sakė ji. Konkrečių valstybių ji neįvardijo, bet  tai gali būti vertinama kaip įspėjimas išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui dėl rizikų, kurias gali kelti gilesnis politinis dialogas su Rusija ir Baltarusija.

2. Kritika valdantiesiems dėl „draudimų politikos“.

D. Grybauskaitė perspėjo, kad su laisva visuomene nedera „Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti“. Ji taip pat sakė įžvelgianti valdančiųjų norą „kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas“, politizuoti LRT ir pareiškė, jog parlamente yra per daug „rietenų ir politinio chamizmo“. D. Grybauskaitė pavardžių neminėjo, bet kritika neabejotinai buvo nukreipta į valdančiųjų valstiečių iniciatyvas.

3. Žinutė Gitanui Nausėdai.

D. Grybauskaitė netiesiogiai įspėjo savo įpėdinį Gitaną Nausėdą, kad kai kurie politikai tikėsis tylos ir pritarimo. „Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo“, – sakė prezidentė. Prezidento ir Europos Parlamento rezultatus ji įvertino teigiamai – pasak D. Grybauskaitės, jie parodė, kad žmonės išmoko „galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai“.

4. Vakarietiška teisinė sistema.

Prezidentė pareiškė, kad Lietuvai pavyko sukurti „išties vakarietišką teisinę sistemą“. Jos teigimu, naujos kartos teisėjai ir prokurorai jau atsikrato ne tik klaninio jungo, bet ir priklausomybės nuo politikų bei senų korupcinių įpročių. Šiemet teismų sistemą supurčiusio teisėjų kyšininkavimo skandalo ji tiesiogiai nepaminėjo, bet pareiškė, kad „teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus“. Ji taip pat pagyrė Konstitucinį Teismą, vadindama jį „paskutine instancija, stabdančia politinę savivalę“.

5. Mažai dėmesio socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai.

Metiniame pranešime nebuvo konkrečių siūlymų, kaip spręsti socialinės atskirties problemas, gerinti situaciją švietimo ir sveikatos srityse, nepaminėti migracijos iššūkiai. Prezidentė tik paragino greičiau baigti švietimo reformą ir sukritikavo valdančiuosius dėl „nesibaigiančio eksperimentavimo vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis“. Ji taip pat pristatė savo socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ rezultatus.

Paskutinis pranešimas – trumpiausias iš visų

Paskutinis prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas buvo trumpiausias iš visų.

Šalies vadovės kalboje buvo 2075 žodžiai.

Iš Seimo tribūnos kadenciją baigianti šalies vadovė antradienį perspėjo nebendradarbiauti su priešiškomis valstybėmis ir sukritikavo valdančiuosius dėl žemos politinės kultūros bei draudimų politikos, bet kritikai pasigedo dėmesio švietimui, sveikatos apsaugos ir socialinės atskirties problemoms.

Ankstesni devyni D. Grybauskaitės metiniai pranešimai būdavo vidutiniškai šeštadaliu ilgesni.

Ilgiausią metinį pranešimą prezidentė sakė 2014 metų kovą, netrukus po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tuomet D. Grybauskaitė paskelbė apie būtinybę sparčiai didinti gynybos biudžetą.

Prezidento Valdo Adamkaus metiniai pranešimai būdavo vidutiniškai dukart ilgesni nei D. Grybauskaitės, rodo BNS skaičiavimai.

Prezidento Algirdo Brazausko metiniai pranešimai Prezidentūros interneto svetainėje nėra viešai skelbiami.

Prezidento pareiga skaityti metinį pranešimą yra įtvirtinta Konstitucijoje. Joje rašoma, kad prezidentas turi pasisakyti „apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“.


Prezidentės pranešimo Seime visas tekstas

Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai,

likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios visi kartu siekiame.

Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį drįstu pareikšti, kad iš esmės su Valstybe viskas gerai.

Mes sparčiai mokomės gyventi Laisvėje.

Lietuvos žemė kartu su partizano A. Ramanausko-Vanago palaikais grąžino mums nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią.

Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems rūpi.

Mūsų valstybės brandą rodo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu.

Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo.

Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, – reikšmingas pasiekimas.

Gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro mus matomus geopolitinėje erdvėje. Vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ir nuolankumu grįsta užsienio politika pelno pagarbą Lietuvai.

Tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti. Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi.

Tačiau kad ir kaip keistųsi pasaulis, kad ir kokie pavojai kiltų Laisvei, tik mūsų pačių politinis apsisprendimas rodys, kiek mes pasirengę gintis ir išsaugoti pamatines vertybes.

Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga.

Nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai, prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą.

Ir čia Lietuva nėra pasyvi stebėtoja, o viena iš permainų iniciatorių.

Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje.

Todėl besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir toks pats besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas – ar tai būtų Krymas, Kerčė, ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje – turi išlikti mūsų strategine laikysena.

Jau 15 metų esame Europos Sąjungoje.

Todėl Europa – saugi, konkurencinga ir įtakinga – yra ir mūsų atsakomybė.

Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, mes ją formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai.

Mūsų idėjos dalyvauja kuriant ES kibernetinį saugumo skydą, unikalūs Lietuvos produktai, tokie kaip „Demaskuok“ projektas, padeda visai ES kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda.

Lietuviškomis SGD terminalo įgyvendinimo patirtimis, kurios padėjo užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas, naudojasi ir kitos pasaulio šalys.

Mūsų iššūkiai taip pat tampa visos Europos rūpesčiu.

Su Europos Komisija jau pasirašėme politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, tai nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir įtaka.

Kaip ir Astravo atominėje. Espo šalys pripažino, kad ji pastatyta ant nesaugios aikštelės. Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai.

Nesidairykime atgal, o galvokime apie Lietuvą po dar 30 metų.

Gyvename tikrai gerais laikais, tik nereikia patiems prisidaryti bėdų vien dėl to, kad kyla entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti.

Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai.

Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams.

Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis.

Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reforma negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi.

Turime milžinišką potencialą bio, kibernetinių bei informacinių technologijų srityse, paslaugų ir gamybos sektoriuose. Interneto greitis Lietuvoje – antras pasididžiavimas po krepšinio, o pagal elektroninių paslaugų išvystymą esame pažangiausių ES valstybių penketuke.

Per porą metų Lietuvos ekonomikos išskirtinumu pasaulyje tapo finansinių technologijų sektorius – turime daugiau kaip 170 „fintech“ įmonių ir kol kas esame lyderiai regione.

Pasaulyje plėtojantis dirbtiniam intelektui Lietuva tampa žinoma kaip gera vieta inovatyvioms investicijoms. Šiemet Davose sutarta dėl CERN Verslo ir mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune – tai istorinis šansas Lietuvai tapti pažangiausiu technologines naujoves kuriančiu centru Šiaurės Europos regione.

Lietuvos studentų išradimai, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą, ir mūsų moksleivių robotikos gebėjimai jau dabar stebina visą Europą. Pasaulis laukia inovatyvių sprendimų kovoje su ligomis, netikromis naujienomis, klimato kaita.

Mūsų mokslininkai pajėgūs pasiūlyti ne tik šalies ūkiui, bet ir pasaulio saugumui reikalingų išradimų.

Būtent tai gali pakeisti šalies ekonomikos struktūrą ir įpūsti spartesnio vystymosi azarto.

Tačiau naujoji nafta šiandien yra ne tik žmogaus protas, bet ir duomenys.

Todėl kuo ilgiau trypčiosime dėl atvirų duomenų politikos, pateisindami valstybinį duomenų verslą su neskaidriais įkainiais ir nekontroliuojamais informacijos srautais, tuo labiau atsiliksime nuo pasaulio.

Gerbiamieji,

brandžiose demokratijose valdžios pasikeitimas vyksta civilizuotai, sklandžiai ir užtikrinant darbų tęstinumą.

Išankstiniai profesionalumo ir skaidrumo reikalavimai apsaugojo mus nuo valstybės valdymo krizių, kurias turėjome nepriklausomybės pradžioje, kai per 19 metų keitėsi 14 Vyriausybių.

Per pastarąjį dešimtmetį priėmėme strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus:

skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą;

kovodami su politine ir oligarchine korupcija;

stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą;

užsitikrindami karinį saugumą;

vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką;

didindami socialinį žmonių saugumą.

Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe.

Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į destrukciją.

Kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, – konstruktyvus darbas tampa neįmanomas.

Aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija.

Iš nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame.

Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni.

Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei.

Seimo narių skaičius Parlamento darbo kokybės nepakeis.

Tik keisdamiesi ir tobulėdami patys, galime kur kas daugiau pasiekti Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

Parlamentinės partijos, drąsiau atsivėrusios jaunimui, žengia į kokybiškai naują raidos etapą.

Išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė, įsileido naujų žmonių ir stosis ant kojų.

Politikoje vyksta ne tik kartų, bet ir vertybių kaita.

Pasitikėjimas savo rinktais politikais ir jų priimamais sprendimais yra labai svarbus.

Nors mūsų demokratija turi trūkumų ir iki Skandinavijos šalių dar reikia pasitempti, pasaulis mus traktuoja kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę, o mūsų miestus vadina kosmopolitiškais ir moderniais.

Gavome Vestfalijos taikos premiją už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.

Pasaulis per Popiežiaus vizitą pažino mus kaip jaunų, ambicingų, orių, jautrių ir labai stiprių žmonių šalį.

Viltis, kuri sklinda iš Lietuvos, yra didelė vertybė visam pasauliui.

Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai.

Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis Prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius.

Gerbiamieji,

pažengėme gerokai toliau už daugelį šalių užtikrindami pamatinius teisinės valstybės principus – Konstitucijos ir teisės viršenybę. Tačiau iššūkių teisinei mūsų valstybės sanklodai nestinga.

Labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija.

Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą.

Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę.

Pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.

Pagaliau įteisinus individualų konstitucinį skundą šiam teismui darbo dar padaugės, tačiau tai gerai, nes dažnu atveju tai paskutinė instancija, stabdanti politinę savivalę.

Nes „Konstitucija pagal poreikius“ gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus.

Adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus sukūrėme išties vakarietišką teisinę sistemą.

ES esame giriami už skaidrią ir griežtą teisėjų atranką. Naujos kartos teisėjai ir prokurorai jau atsikrato ne tik klaninio jungo, bet ir priklausomybės nuo politikų bei senų korupcinių įpročių.

Reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus.

Skaičiuojame ne tik amžiaus bylas – atsikratome nebaudžiamumo: už korupcines veikas pirmos instancijos teismuose nuteisiama net 92 proc. kaltinamųjų.

Teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra žemas, tačiau, visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę jam kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas.

Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus – pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais.

Teisėsaugos institucijų nepriklausomumas – didelis pasiekimas. Tai būtina apginti ir išsaugoti.

Vis atsinaujina ir potraukis kontroliuoti žiniasklaidą. Per pastaruosius trejus metus – 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir LRT – nepriklausomą visuomeninį transliuotoją.

Žodžio laisvė yra LAISVĖ. Todėl tai – nacionalinio saugumo klausimas.

Kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir įtaigus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą.

Iš valstybės ir pasaulio iššūkiams neabejingos dailės, muzikos, kino, literatūros ir gimsta „Gloria Lietuvai“, mokanti pagarbos praeičiai, stiprinanti vertybinį tautos stuburą, mažinanti abejingumą, ugdanti patriotiškumą ir atsakomybę už savo šalies ateitį.

Lietuvą garsina pasauliniai operos oskarai, auksiniai bienalių liūtai ir talentingiausia pasaulio batuta.

O Muziejų naktis, gatvės muzikos festivaliai, poezijos pavasariai, kinas po atviru dangumi, išmanioji biblioteka, netikėtos erdvės – tai ne tolimasis užsienis. Tai kokybiškų lietuviškų kultūros renginių gausa ir mūsų kūrybos laisvė, kurios neįsprausi į jokius rėmus.

Gerbiamieji,

esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę.

Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai.

Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus.

Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs.

Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems.

Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus – žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą.

Tarptautiniai ekspertai Lietuvos visuomenėje įžvelgia didelį socialinio kapitalo potencialą ir prognozuoja mums gerą ateitį, jei tik išmoksime veikti kolektyviai ir siekti bendrų tikslų.

Todėl nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ neturi pabaigos. Per trejus metus užregistruota beveik tūkstantis iniciatyvų, mažinančių smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinančių vaikų globą ir įvaikinimą. Prie jų jau prisijungė visos 60 savivaldybių, nevyriausybinės organizacijos, per 70 verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, kampanijos ambasadoriais tapo žinomi šalies žmonės.

Statistika nepamatuosi, kiek kartų „Tėvų linijos“ telefonu gautas patarimas pakeitė diržą, kas vyksta vaiko galvoje, kai globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras ar pirmąkart gyvenime pamatyta jūra, kokiu pasitikėjimu savimi spindi nuo smurto išsivadavusios moters akys.

Tik kurdami tarpusavio ryšius tapsime jėga, lemiančia Lietuvos ateitį, kuriai nebaisūs nei vidaus, nei išorės iššūkiai.

Neabejinga, atvira ir tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė bus pajėgi susitelkti dėl sunkiausių valstybėje sprendimų. Tai pagrindinis raktas į sėkmės Lietuvą.

Brangūs Lietuvos žmonės,

būtent Jūsų pasitikėjimas stiprino mane visus dešimt metų.

Tikėdama Lietuva ir Jumis ieškojau valstybei būtinų sprendimų.

Dėkoju visiems, kurie tapote bendražygiais ir bendraminčiais.

Dėkoju ir tiems, kurie išsakėte kritines pastabas. Visi padėjote ir mokėte kiekvieną dieną.

Man buvo didelis iššūkis ir garbė tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.

Visiems dėkoju.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių