„Mes manome, kadangi mūsų siena su Baltarusija ilgiausia, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šią sumos dalį“, – LRT pirmadienį teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o praėjusią savaitę pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta dar 200 mln. eurų.

Nors šių pinigų Bendrija neleidžia naudoti fiziniam barjerui statyti, A. Skaisgirytė sako, kad ne mažiau svarbūs yra ir kiti sienos apsaugos elementai: stebėjimo sistemos, personalas, transporto priemonės.

Mes manome, kadangi mūsų siena su Baltarusija ilgiausia, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šią sumos dalį.

„Visa infrastruktūra yra imli išlaidoms ir finansavimui, todėl parama iš EK yra labai gera ir reikšminga“, – teigė šalies vadovo patarėja.

Fizinį barjerą Lietuvos pasienyje su Baltarusija nutarta statyti šiemet prasidėjus neteisėtų migrantų antplūdžiui per sieną. Šį barjerą sudaro spiralinė pjaunanti viela ir tvora.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, per 7 tūkst. apgręžta. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkritį pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Lietuva turi 679 km sieną su Baltarusija.