Šį nutarimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės pažangos ir klestėjimo prielaidų yra konkurencinga ir darni švietimo, mokslo ir inovacijų sistema, susieta su valstybės visuomenės ir ūkio reikmėmis, skatinanti valstybės demokratinę, valdymo, socialinę pažangą ir ekonominį veiksmingumą tarptautinėje aplinkoje, ir siekdamas gerinti mokslo ir inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą. Nutarime pažymima, kad šiuo metu Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos veiklos rezultatai neatitinka šalies socialinės ir ekonominės plėtros poreikių, o atlikti įvairūs tarptautiniai Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos būklės vertinimai rodo, kad esamų ir numatomų priemonių kompleksas yra nepakankamas.

Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis siekiama inicijuoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos atnaujinimą, nustatyti esmines šios politikos kryptis ir iškelti uždavinius, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatytus tikslus.

Prezidentės inicijuotose Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos gairėse yra numatytos 5 konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai užtikrinti – mokslinių tyrimų sistemos pertvarka, inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas, švietimo sistemos pertvarka, mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nešališka stebėsena. Pagal šias gaires ir jų kryptis Vyriausybė turės parengti konkretų priemonių planą.

Gairėse įtvirtinta mokslinių tyrimų sistemos pertvarka. Sukoncentravus 45 aukštųjų mokyklų, 13 mokslinių tyrimų institutų, 5 mokslo ir verslo slėnių, 10 technologijų parkų potencialą, valstybė turėtų pasaulinio lygio mokslo centrus, ypač gyvybės mokslų ir lazerių srityse. Taip pat gairėse įtvirtinti mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo sistemos pokyčiai – valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms bus skiriamas už aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet ne už patalpų plotą ar publikacijų skaičių.

Inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas didins bendrą šalies BVP, užtikrins aktyvesnį verslo pritraukimą į mokslą, nukreipiant viešąsias investicijas į smulkiąsias ir vidutines įmones, užtikrinant lankstesnį inovatyvaus verslo finansavimą, skatinant stambius tarptautinius mokslo ir verslo projektus. Lietuvoje verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams sudaro vos 0,3 proc. BVP, kai ES vidurkis yra net keturis kartus didesnis.

Siekiant užtikrinti valstybės poreikius ir atitikti pasaulio pažangos tendencijas, gairėse įtvirtinta ir švietimo sistemos pertvarka. Tam bus kuriama bendra mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, reorganizuojamas profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų tinklas, įtvirtintos visų švietimo įstaigų vadovų kadencijos.

Gairėse užtikrintas ir profesionalus mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nepriklausomumas, nes iki šiol šalyje nėra atsakingos institucijos už inovacijų politikos formavimą. Numatoma, kad už inovacijų politikos priežiūrą būtų atsakingas Seimas, o atsakomybė už veiksmų koordinavimą būtų priskirta Vyriausybės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų tarybai.

Į valstybės poreikius atliepiančių svarbių sprendimų priėmimą bus įtraukiama ir visuomenė, verslas, mokslininkai, o sprendimai bus priimami remiantis tyrimais.