Pirmas žingsnis patyrė fiasko: Seimas nepritarė partnerystės įteisinimui

Už projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, septyni susilaikė.

Prieš projektą balsavo Darbo partijos, Lietuvos regionų frakcijų nariai, 12 konservatorių, du liberalai, penki socialdemokratai, 21 „valstietis“, du Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Seimo pirmininkė: projektas atidėliojamas 20 metų

Projektą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragino politikus palaikyti projektą pirmojoje stadijoje ir „žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame 20 metų“.

„Aš esu įsitikinusi, kad mes visi jaučiame įsipareigojimą būti vienodai teisingi visiems, ir todėl šiandien labai raginu Seime atverti duris diskusijai apie partnerystę ir žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame dvidešimt metų“, – pristatydama projektą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė pristatydama projektą pažymėjo, kad partnerystės institutas įteisintas 20-yje Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir tradiciškai katalikiškose.

„Šiandien 20 ES valstybių yra įteisinę partnerystę, vienaip ar kitaip ją reglamentuoja, ir tarp jų yra tokios katalikiškos šalys kaip Ispanija, Italija, Airija, viena iš paskutinių šalių, įteisinusių panašų mechanizmą, buvo Estija, tai įvyko 2016 metais“, – sakė Seimo pirmininkė.

Mes neturime pamiršti, kad šiandien yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes kaip  įstatymų leidėjai neturėtume užmerkti prieš tai akių.

„Mes neturime pamiršti, kad šiandien yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes kaip  įstatymų leidėjai neturėtume užmerkti prieš tai akių, turėtumėm matyti ir juos, ir suteikti jiems alternatyvą ir leisti jiems Lietuvoje jaustis saugiais, turinčiais tokias pačias teises kaip ir kiti žmonės“, – sakė pirmininkė.

Kritikai tvirtina, kad partnerystės įteisinimą keis santuoka

Prieš projektą kalbėję parlamentarai teigė, kad pagal siūlomą modelį teisiškai reglamentavus partnerystę tos pačios lyties poroms toliau bus siekiama vienos lyties santuokos įteisinimo.

„Visose Europos šalyse iš pradžių partnerystės įstatymas nesuteikė tos pačios lyties asmenims teisės įvaikinti vaikus, bet visose valstybėse buvo veikta pagal identišką teisinę schemą. Po neutralios lyčiai partnerystės įteisinimo buvo kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, valstybė pralaimėdavo bylas ir tos pačios lyties asmenims buvo suteikiama įvaikinimo teisė, taip pat partnerystė pilnai prilyginama santuokai“, – kalbėjo opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas.

„Mes turbūt Seime pritariam, kad mes turime suteikti tos pačios lyties asmenims galimybę gyventi kartu, gauti medicininę informaciją, bet nepadaryti taip, kad įvaikinimai ir santuoka po pusmečio taptų realybe, po visu šiuo projektu užslėptas santuokos įteisinimas“, – kalbėjo M. Puidokas.

Nepadaryti taip, kad įvaikinimai ir santuoka po pusmečio taptų realybe, po visu šiuo projektu užslėptas santuokos įteisinimas.

Valdančiųjų konservatorių atstovas Paulius Saudargas teigė, kad teikiamame projekte siūlomas partnerystės reguliavimas „beveik 70 proc. nukopijuota iš santuokos apibrėžimo, kaip įstatymuose apibrėžta“.

„Tai ar mes po kelių įstatymų neatsidursime tokioj situacijoj, kad šis įstatymas apibrėžia santuoką ir šeimą vienalytėms šeimoms“, – klausė P. Saudargas.

T. Tomilinas: mano šeimai nėra jokios grėsmės

Už balsuoti raginęs opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad teikiamas projektas nesukelia grėsmės tradicinei šeimai, kaip nuogąstauja kritikai. Jis pabrėžė, kad tai jo asmeninė nuomonė, ir partijos kolegos daugiausiai laikosi priešingos pozicijos.

„Susitarkim – homoseksualūs asmenys yra žmonės, ir gali sutapti tekstas, gali šiek tiek būti panašu į santuoką, nes tai tie patys lietuviai, tie patys žmonės, jų DNR yra tas pats. Pirmiausia mes turime juos gerbti kaip žmones, ir tuomet diskutuoti, kaip geriausia realizuoti partnerystės įstatymo raidę“, – sakė T. Tomilinas.

„Aš šioje šalyje esu dauguma, aš turiu šeimą, aš jaučiuosi dauguma, manęs niekas neskriaudžia, mano šeimai nėra jokios grėsmės. Politikai tą diskusiją kaitina jie ir privalo žmones nuraminti ir rasti kompromisus gerbdami visas nuomones“, – kalbėjo politikas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tuo tarpu sveikino Seimo sprendimą nepritarti valdančiųjų siūlomam Partnerystės įstatymo projektui, o apie T. Tomilino elgesį „šnekėtis partijoje“.

„T. Tomilinas yra tas žmogus, kuris šiandien balsuodamas pažeidė partijos vertybines nuostatas ir mes apie tai šnekėsimės. Paprasčiausiai jis elgiasi taip, kaip nedera elgtis LVŽS nariui“, – BNS sakė R. Karbauskis.

T. Tomilinas vėliau BNS sakė besidžiaugiantis, kad R. Karbauskis žada šnekėtis partijos viduje, nes pasigendąs kalbėjimosi būtent iš partijos pirmininko. T. Tomilinas taip pat sakė, kad neprivalo priimti „vienos tiesos“.

„Aš tai džiaugiuosi, kad partijos pirmininkas žada šnekėtis partijoje, ko mes daugybę metų pasigendame. Kai jis savo nuomonę iškelia aukščiau kitų ir diskusijai skiria minimalų laiką, tai ne aš vienas tuo skundžiuosi“, – BNS teigė parlamentaras.

Siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktq, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Projekte buvo nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Buvo siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen pateikė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.