Kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetą prašoma padidinti beveik 1 mln. eurų, iš jų 905 tūkst. eurų skiriant politinio pasitikėjimo tarnautojų darbo užmokesčiui ir 87 tūkst. eurų Seimo nuolatinių atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje pareigybėms.
Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, papildomų lėšų reikia, kad politinio (asmeninio) tarnautojams būtų galima 8 proc. padidinti darbo užmokestį.
„Nuo 2021 metų jiems atlyginimai apskritai nedidėjo, kada vidutinis atlyginimas tiek valstybės, tiek privačiame sektoriuje augo ir po 8 proc., ir po 10 procentų. Dabar bent 8 proc., kad per tuos trejus metus išsilygintų tas netolygumas“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Parlamento vadovo teigimu, ši tarnautojų grupė buvo pamiršta, kai atlyginimai kelti valstybės tarnautojams priimant vadinamąją valstybės tarnybos reformą.
Be to, priėmus reformą, gerokai padidintos algos naujos kadencijos parlamentarams. Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Seimo pirmininko pareiginė alga sudarė 4798 eurų neatskaičius mokesčių, šios kadencijos – 8748 eurus, Seimo nario – atitinkamai 3608 eurus ir 6248 eurus.
Praėjusios kadencijos Seimo valdyba taip pat pritarė dviejų naujų pareigybių įkūrimui – nuolatinių atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje. Kadangi tam išvis nenumatyta lėšų, nuspręsta, jog nuolatinis atstovas Ukrainoje pareigas galėtų pradėti eiti nuo kitų rugsėjo, tuo metu Vokietijoje – kai tam bus skirtas finansavimas.
Įsteigti Seimo nuolatinio atstovo pareigybes šiose šalyse pasiūlė Seimo Užsienio reikalų komitetas. Anot jo, šie pareigūnai reikalingi atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, visokeriopą paramą Ukrainai euroatlantinės integracijos kelyje ir Vokietijos parlamento svarbą.
Seimo kanceliarijos skaičiavimu, išlaikyti atstovą Vokietijoje kitąmet kainuotų 134 tūkst. eurų per metus, Ukrainoje – 126 tūkst. eurų.
Kitų metų biudžeto projekte Seimo kanceliarijai iš viso suplanuoti 52,7 mln. eurai.
(be temos)