Po karantino šalyje paaugo pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu

Vis dėlto, nepaisant augančio pasitikėjimo po karantino laikotarpio, Vyriausybė ir Seimas išliko prie labiausiai nepasitikėjimą keliančių šalies institucijų.

Priešgaisrinė gelbėjimo ir apsaugos tarnyba yra vis dar daugiausia pasitikėjimo šalyje turinti institucija. Ja pasitiki 91 proc. apklaustųjų, o nepasitiki tik 7 proc. Antroje vietoje su 72 proc. palaikymo yra Prezidento institucija (nepasitiki 21 proc.), Bažnyčia – trečioje (pasitiki 69 proc., nepasitiki 22 proc.).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ketvirtoje vietoje pagal patikimumą yra policija (pasitiki 69 proc., nepasitiki 28 proc.), penktoje – Konstitucinis Teismas (pasitiki 68 proc., nepasitiki 25 proc.), šeštoje – Lietuvos kariuomenė (pasitiki 67 proc., nepasitiki 26 proc.), septintoje – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (pasitiki 66 proc., nepasitiki 27 proc.), aštuntoje – Valstybės saugumo departamentas (pasitiki 60 proc., nepasitiki 28 proc.), „Sodra“ – devintoje (pasitiki 58 proc., nepasitiki 36 proc.), o Lietuvos žiniasklaida užima dešimtą vietą (pasitiki 56 proc., nepasitiki 39 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Lietuvos bankas (pasitiki 55 proc., nepasitiki 37 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 54 proc., 31 proc.), savivaldybės (52 proc., 41 proc.), Valstybės kontrolė (51 proc., 37 proc.), prokuratūra (44 proc., 43 proc.) ir profsąjungos (42 proc., 40 proc.).

Šių metų vasaros pradžioje šalies gyventojai labiausiai nepasitikėjo Lietuvos Seimu (pasitiki tik 28 proc., nepasitiki 69 proc.) bei teismais (pasitiki 36 proc., nepasitiki 55 proc. ). 

Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.