Po siūlomos pertvarkos vadovaujančių darbuotojų Seimo kanceliarijoje sumažėtų nuo 70 iki 50, o su dabartine vadovų gausa ir koordinacijos stoka kartais stringa net paprasčiausi darbai, sako kanceliarijos reformą siūlanti naujoji parlamento kanclerė Daiva Raudonienė.

Antradienį kanclerė struktūros pertvarką pristatė opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, tačiau šios narių jos nauda neįtikino. Konservatoriai kritikavo ir staigų projekto pateikimą, nesitarus su frakcijomis, ir kai kurių departamentų, pavyzdžiui, Tarptautinių santykių naikinimą, taip pat sakė pasigendantys aiškios pertvarkos naudos.

„Ta pertvarka mažiausiai liečia eilinius darbuotojus ir daugiausiai liečia vadovus. Pertvarkos esmė yra optimizuoti kanceliarijos veiklą, kandangi dabar kai kurie procesai, padalinio su padaliniu nesusikalbėjimai, irgi kelia problemų. Vadovaujančio personalo skaičius kanceliarijoje iš 502 yra 76, tai yra daug ką pasakantis skaičius, ir kai kartais reikia atlikti paprastas, bet skubias užduotis, yra pakankamai sudėtina suvaldyti procesą, kadangi trys vadovai, kol perduoda vienas kitam informaciją, žmogui nelieka laiko užduočiai vykdyti“, - per frakcijos posėdį sakė D.Raudonienė.

Po pertvarkos, anot jos, kanceliarijoje vadovų liks apie 50, t. y. maždaug 10 proc. visų kanceliarijos darbuotojų.

„Žmonių aš neplanuoju atleisti kol kas, tiesiog vadovams bus pasiūlyta dirbti kitą darbą, gal žemesnėse pareigose, gal visai kitose (pareigose), jei jie sugebės ir norės“, - pabrėžė kanclerė.

Pagal pertvarkos planą, iš šiuo metu veikiančių aštuonių Seimo kanceliarijos departamentų liktų keturi, taip pat prie jų būtų prijungti kai kurie šiuo metu atskiri skyriai.
Pasak kanclerės, daug lėšų tokia pertrauka, sumažėjus vadovų atlyginimams, sutaupyti nesitikima, nes ne toks ir reformos tikslas. Siūloma, kad kanceliarija būtų pertvarkyta nuo gruodžio.

„Tikslas yra optimizuoti veiklą, ekonomiškumo neskaičiuojame, nes nėra tokio tikslo. Nebus jokio masinio atleidimo, tiesiog sieksime sudėlioti procesus, kad visi atliktų savo funkcijas ir dirbtų puikiai, ir nebūtų problemų. Departamentų vadovai eitų šiek tiek žemesnes pareigas, bet tai nėra pertvarkos esmė“, - vėliau BNS sakė kanclerė, paklausta, kiek lėtų būtų sutaupyta dėl reformos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius abejoja reformos nauda.

„Nėra jokių argumentų, kodėl tokia pertvarka reikalinga. Tai nėra kažkokia ypatinga pertvarka, bet rengta kažkaip paslaptingai, nes net nesudalyvavau tame valdybos posėdyje, kur buvo tariamai pritarta, o norint tokias pertvarkas daryti, būtų gerai, kad ne tik pačioj kanceliarijoj būtų svarstoma, bet pasitarta ir su frakcijų vadovais, nes yra tokių padalinių, kurie labai svarbūs Seimo darbui. Kartais atrodo, kad kanceliarija Seimo narių darbą traktuoja kaip trukdį savo veiklai“, - žurnalistams vėliau sakė A.Kubilius.

Konservatoriai taip pat kėlė klausimus, kaip parlamentarai dirbs, jei jame bus panaikinti Tarptautinių ryšių ir Parlamentinių tyrimų departamentai. Pasak Audronio Ažubalio, šie departamentai strategiškai svarbūs Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetuose dirbantiems parlamentarams, taip pat delegacijų tarptautinėse struktūrose atstovams.

Seimo vicepirmininkė, parlamento valdybos narė Irena Degutienė piktinosi, kad reformos projektas buvo pateiktas netikėtai, iš anksto neinformavus ir nederinus.