„Žmonės turi labai įvairias nuomones, bet iš tų klausimų, kuriuos uždavė nemažai kolegų, ir iš reakcijų, tai atrodo nemažai daliai parlamento narių posėdis buvo aktualus“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė, buvusi viena iš posėdžio pranešėjų.

„Yra didelė prasmė iš tokio posėdžio“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, iš dalies parlamentarų klausimų buvo matyti, kas yra rimtai nusiteikęs stiprinti Lietuvos gynybą ir dirbti kartu, nepaisant politinių nesutarimų.

„Gynybos klausimai neleidžia mums žaisti politinių žaidimų“, – teigė D. Šakalienė.

Kita vertus, ji pripažino, jog liko ir skeptikų.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Matome ir tam tikrus kolegas, kurie, matyt, net ir stovėdami prieš rusų tanką sakys, kad čia žaislinis tankas“, – kalbėjo politikė.

Pirmosios Seimo narių reakcijos – skirtingos

Antradienio popietę Seime vykusio uždaro posėdžio metu parlamentarai buvo supažindinami su riboto naudojimo informacija apie šalies gynybos ir saugumo klausimus. Visgi, politikų vertinimai po šio posėdžio – skirtingi. Daugelis tikina neišgirdę nieko naujo ar tokios informacijos, kuri nebūtų prieinama viešojoje erdvėje. Visgi, kiti pažymi, jog pastarasis uždaro posėdžio formatas yra geras, nors abejoja, ar skeptiškai į krašto apsaugą žiūrintys Seimo nariai, išgirdę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės informaciją, pakeis savo pozicijas.

„Jokių pokyčių neįvyko, žinojau ir iki posėdžio, kad saugumas yra vienas pagrindinių mūsų valstybės nepriklausomybės garantų“, – žurnalistams sakė „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas.

„Posėdis tikrai jokios nuomonės nekeičia, nes tai pakankamai ribota informacija, tikrai neišgirdau kažkokių ypatingų dalykų, apie kuriuos nepagalvodavau ar nerasdavau kituose viešuose šaltiniuose“, – dėstė jis.

„Aušriečiui“ antrino ir opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė.

Išgirdome lygiai tą patį, kas yra žiniasklaidoje – iš principo nieko naujo.

„Išgirdome lygiai tą patį, kas yra žiniasklaidoje – iš principo nieko naujo. (...) Papildomai buvo pateikti kai kurie skaičiai. Viskas“, – nurodė politikas.

„Kalbant apie gynybos finansavimą, jokių absoliučiai naujų duomenų ar skaičių aš neišgirdau“, – pridūrė jis.

I. Vėgėlė akcentavo, jog pagal tai, kokią informaciją išgirdo, jo manymu, posėdis turėjo būti viešas.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Naujos informacijos neišgirdo ir buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Visgi, anot politiko, uždaras posėdis buvo reikalingas – ypač tiems Seimo nariams, kurie nepriklauso Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

„Man, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui ir buvusiam krašto apsaugos ministrui – tikrai nieko naujo. Bet manau gerai, kad toks posėdis vyksta. Pažiūrėsime reakcija po posėdžio, tokia savotiška edukacija Seimo narių – ypač tų, kurie dirba kituose Seimo komitetuose“, – žurnalistams sakė konservatorius.

„Man atrodo, nelieka abejonių, kad valstybei reikia ieškoti resursų, kad mūsų gynybos finansavimas didėtų“, – pridūrė jis.

Visgi, L. Kasčiūnas neabejojo, jog net ir po uždaro posėdžio Seimo narių gretose bus nenoro suprasti, kodėl reikia didinti asignavimus gynybai.

„Neabejokime. Žinote, apie ką aš kalbu – tie, kurie nenori Otavos konvencijos denonsuoti, tie, kurie nenori ribojimų Rusijos Federacijai pratęsti. Tai tie patys žmonės. Neabejoju, kad ir toliau tai bus tie, kurie torpeduos mūsų valstybės interesus ir mūsų interesus, ir kiš pagalius gynybos finansavimo didinimui“, – įspėjo L. Kasčiūnas, omenyje turėdamas valdančiuosius „aušriečius“.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas juokavo – posėdyje nebuvo naujos informacijos, todėl buvo galima ir užmigti.

„Kas bent kiek domėjosi – įskaitant ir mane – tai nieko naujo nesužinojo. Tai ir migdo. O kas nei kiek nesidomėjęs – gal kažką tikrai naujo pasisėmė“, – nurodė politikas.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Vis tik, pažymėjo jis, klausimų Seimo nariai uždavė – ir ne tik tie, kurie parlamente dirba pirmąją kadenciją.

R. Žemaitaitis sako, kad jį apstulbino auditorių informacija apie lėšų gynybai valdymą

Valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako didžiąją dalį informacijos, kuri kaip įslaptinta buvo pristatyta uždarame Seimo posėdyje apie Lietuvos saugumo situaciją, matęs žiniasklaidoje, bet teigia, jog jį apstulbino Valstybės kontrolės pateikti duomenys apie gynybos biudžeto valdymą.

„Mane grąžino šiandien posėdis į LRT internetinį puslapį. Tiesiog varčiau ir galvojau, kad skaitau LRT. Nes praktiškai straipsniai, tekstai, pateikta informacija, tai, kas buvo pateikta jų internetiniuose portaluose“, – žurnalistams Seime antradienį po posėdžio sakė R. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis. R. Riabovo/BNS nuotr.

„Žinokit, gerbiamieji, žiūrėkit, nežaiskime žaidimų. Riboto naudojimo medžiaga arba visiškai slapta medžiaga, gali priešiškos šalies pareigūnai pasinaudoti ta medžiaga. Jeigu šita medžiaga patenka pas mus į internetinius portalus, (...) o mums čia bando pasakyti, kad ji yra riboto naudojimo, tai, žinokit, keista“, – pridūrė jis.

Per posėdį parlamentarams padėtį pristatė krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai, karinės žvalgybos vadas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas. Pristatyta įslaptinta informacija su žyma „Riboto naudojimo“.

„Kam daryti cirką su „riboto naudojimo“ posėdžiu uždaru, jeigu visa medžiaga jau išdalinta (žiniasklaidai – BNS). Šiandien iš visų skaidrių, kurias aš mačiau, tai yra šešios, septynios skaidrės, kur iš tikrųjų verta jas atskirai pavartyti, nueiti, taip sakant, į mūsų slaptą kabinetą susipažinti“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

R. Žemaitaitis sakė atkreipęs dėmesį į valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko pranešimą apie gynybos biudžeto valdymo analizę ir su tuo susijusią situaciją pavadino stulbinančia.

„Man tai buvo stulbinantys dalykai ir manau, kad turėsime apie ką pasišnekėti valdančiojoje koalicijoje“, – teigė politikas.

„Ką čia Valstybės kontrolė pateikė, tai tikrai yra labai labai stipru, kur turėsime, Lietuva, pasitempti. Ir ačiū jiems, kad jie šiandien tą dalyką konstatavo“, – pridūrė jis.

„Nemuno aušros“ pirmininkas jau kurį laiką ragina surengti krašto apsaugos sistemos auditą.

Uždaras posėdis Seime surengtas po beveik 34 metų pertraukos, Lietuvai ketinant smarkiai didinti finansavimą krašto apsaugai.

R. Žemaitaitis neatskleidė, ar jo partiečiai buvo įtikinti palaikyti didesnes lėšas gynybai.

„Negirdėjau nė vieno Seimo nario, kuris būtų skeptikas, kuris nesutiktų skirti gynybai finansavimą. Nežinau, jūs man parodykit nors vieną, kuris Seimo narys prieštarauja, kad būtų skiriama. Klausimas yra kam, kiek ir kontrolė“, – sakė parlamentaras.

Anot jo, valstybės kontrolierius uždarame posėdyje turėjo kalbėti pirmas, o ne paskutinis,

„Gėda yra tai, kad kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija, neišlaukus Valstybės kontrolės, iš salės išėjo lauk. Tai vat čia yra vėl dar vienas skandalingas faktas, kad tarsi neįdomu, ką Valstybės kontrolė nustatė“, – kalbėjo politikas.

Šalies vadovai yra sutarę bent artimiausiems penkeriems metams padidinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.

G. Paluckas sako negirdintis R. Žemaitaičio griežto „ne“ dėl Otavos konvencijos

Premjeras Gintautas Paluckas sako iš „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio negirdintis „fundamentalių argumentų prieš“ pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Tuo metu pats R. Žemaitaitis kiek anksčiau antradienį žurnalistams tvirtino nepritariantis pasitraukimui iš minėto susitarimo, teigė, jog šis žingsnis yra skubotas, ir pabrėžė, kad galutinį žodį dar turės tarti Seimas.

Taip abu politikai kalbėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrams paskelbus apie ketinimus pasitraukti iš Otavos konvencijos.

Fundamentalių argumentų prieš mes negirdėjome, mes girdėjome dėl procedūros, apsisprendimo teisės.

„Diskusijos tik prasideda. Fundamentalių argumentų prieš mes negirdėjome, mes girdėjome dėl procedūros, apsisprendimo teisės. Iš tikrųjų – dėl konvencijų pasisako Seimas. Aš girdėjau šiuos argumentus, kad diskusija ir argumentai pirmiausia turi būti pateikti Seimui, negalima sakyti, kad mes pasitraukėme ar priėmėme sprendimą. Pagal Konstituciją, tai priklauso Seimui“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

S. Skvernelis: po uždaro posėdžio Seimo nariai yra tame pačiame žinojimo lauke

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus.

„(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis. P. Peleckio/BNS nuotr.

„Čia buvo galima pateikti tik riboto naudojimo informaciją, bet mačiau pagal reakcijas, kai klausė apie grėsmių vertinimą, tai salėje buvo tokia įdomi nuotaika švelniai tariant“, – teigė jis.

Paklaustas, ką reiškia parlamentarų „įdomi reakcija“, Seimo pirmininkas sakė, jog ne vienas politikas susimąstė, kokių veiksmų reikia imtis, kad grėsmių vertinime esantys scenarijai nevirstų realybe.

Pasak Seimo vadovo, posėdyje pateikta informacija galėjo ir nepakeisti dalies parlamentarų nuomonės apie Lietuvai egzistuojančias saugumo grėsmes ar poreikį didinti gynybos finansavimą.

„Yra edukuotini žmonės, kuriems informacija, kurią šiandien gavo, turės pridėtinę vertę, ir yra needukuotini, ką tu bekalbėtum, jie vis tiek galvos, kad Žemė yra plokščia, kad ji juda kitokia trajektorija, Saulė kažką kito daro“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Tokių žmonių yra, bet jie dabar niekada negalės pasiteisinti, kad ko nors nesuprato, nežinojo“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis ir buvo uždaro posėdžio iniciatorius.

Anot jo, tai daugiau edukacinis renginys, reikalingas matant prasidėjusias viešas diskusijas dėl Valstybės gynybos tarybos sprendimo per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

K. Budrys apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos: mūsų atsakomybė – išminuoti po konflikto

Išstojusi iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Lietuva prisiimtų atsakomybę išminuoti teritorijas pasibaigus kariniam konfliktui, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tokią žinią savo partneriams perduoda Lietuva, kuri antradienį paskelbė kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis ketinanti pasitraukti iš Otavos konvencijos.

Kęstutis Budrys. D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Mes ką sakome savo partneriams, mes neignoruojame visų pasekmių, mes suprantame, kad to reikia ir mūšio lauke, ir kad tai didelė Lietuvos atsakomybė po pergalės sutvarkyti užminuotas teritorijas“, – Seime žurnalistams antradienį sakė K. Budrys.

„Turėdami šiuos aspektus rankose, mes sakome, kad mes nepažeidžiame tokiu būdu tarptautinės humanitarinės teisės pamatinių principų, mes elgiamės atsakingai, priimame sprendimus regione, ieškosime bendrai ir technologinių sprendimų, kaip reikalui esant, po karinio konflikto reikės tas teritorijas išminuoti ir sutvarkyti, man atrodo, mes esame girdimi“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, pasitraukimo iš Otavos konvencijos klausimas yra jautresnis nei kasetinius šaudmenis draudžiančios Oslo konvencijos, iš kurios Lietuva neseniai pasitraukė, denonsavimas.

„Ką tik pasibaigę konfliktai ir matoma situacija su minomis atskirose regionuose, pavyzdžiui, Sirija, kiekvieną dieną yra su tuo susijusių aukų ir sužalojimų, tai primena, kad tai didelės atsakomybės klausimas“, – sakė K. Budrys.

Sprendimams šalims trauktis iš Otavos konvencijos dar turės priimti šalių parlamentai.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.

G. Paluckas nesutinka su dalies parlamentarų kritika, esą uždaras Seimo posėdis panašėjo į cirką: klounas nesisuko

Daliai parlamentarų kritikuojant antradienį Seime vykusį uždarą posėdį gynybos klausimais ir vadinant tai cirku, premjeras G. Paluckas su tuo nesutinka. Politikas įsitikinęs, jog tiems Seimo nariams, kurie dirba kitose nei saugumo ar užsienio politikos srityse, institucijų pateikta informacija buvo naudinga.

„Aš tikrai cirko nemačiau, klounas nesisuko ir kažkokių dramblių ir tigrų čia tikrai nebuvo. Buvo pateikta informacija, tą informaciją mes galime interpretuoti, Seimo nariai turi pilną teisę vertinti vienaip ar kitaip. Bet tai tikrai nebuvo joks cirkas, institucijos atsakingai atliko savo darbą ir pateikė tokią informaciją, kuria galėjo pateikti – su grifu „riboto naudojimo“, – klausiamas apie kai kurių politikų kritiką dėstė premjeras.

Gintautas Paleckis. P. Peleckio/BNS nuotr.

„Daugiau žinoti, matyt, niekam nepakenkė. Aišku, valstybės vadovai, komitetų pirmininkai, ministrai turi teisę susipažinti su slapta informacija ir nustatyta tvarka yra supažindinami. Bet tie kolegos, kurie darbuojasi kitose viešosios politikos srityse, galbūt jiems ta informacija buvo nauja ir naudingas“, – pridūrė jis.