Minėtą įstatymą pernai priėmė praėjusios kadencijos Seimas.

Šią savaitę registruotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog priimtas teisės aktas neatitinka tautinių mažumų lūkesčių ir neužtikrina pagrindinių teisių.

„(...) praeitos kadencijos Seimo nariai pripažino, kad naujai išrinktas Seimas turės šitą įstatymą patobulinti ir užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių piliečių teisių įgyvendinimą“, – teigiama jame.

Tik priėmus įstatymą LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė jį vadino „aplanku be turinio“.

Daugiau tautinių mažumų kalbos

Dabar politikė su kolegomis parlamentarais Česlavu Olševskiu bei Jaroslavu Narkevičiumi siūlo savivaldybių, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 10 proc. gyventojų, institucijose leisti vartoti tautinės mažumos kalbą bei ja gauti atsakymus į užklausas.

Pakeitimais siekiama, jog tokiose savivaldybėse tautinių mažumų kalba greta lietuvių būtų naudojama viešojo administravimo subjektų pavadinimuose, topografiniuose ženkluose ir gatvių pavadinimuose. Juos tvirtintų savivaldybės taryba.

Minėtų Seimo narių registruotomis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisomis taip pat siūlo leisti dokumentuose asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Pasak rengėjų, nuo 2022 metų gegužę įsigaliojusio leidimo ne lietuvių tautybės piliečiams asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“ iki 2025-ųjų pradžios tokia galimybe pasinaudojo 1120 asmenys.

„Lenkų tautybės Lietuvos piliečių varduose labai dažna raidė „ł“ (Jarosław, Czesław, Stanisława), tačiau viena raidė su diakritu užkerta galimybę užrašyti vardą ir pavarde originalia forma, tuo tarpu „w“, „ą“, „ę“ ir dažnus pavardėse dvigarsius rz (liet. „ž“), sz ( liet. „š“), cz (liet. „č“) rašyti leidžiama“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Nuostatą, jog tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pageidaujant, dokumentuose būtų užrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais siūloma numatyti ir Tautinių mažumų įstatyme.

Siūlomi ir VRK darbo pakeitimai

Pakeitimais taip pat norima išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą.

Naujuoju apibrėžimu tautine mažuma būtų laikomi Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvos teritorijoje, „turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuva, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos gyventojų, kuriems būdingos kitokios nei lietuvių tapatybės savybės – kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias siekia išsaugoti“.

Vieną iš įstatymo straipsnių siūloma papildyti dalimi, jog draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.

Taip pat siekiama įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją keičiant rinkimų apygardų ribas, kuriose 25 proc. rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, sudaryti darbo grupę, į kurios sudėtį įeitų geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių apygardoje tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovas.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad mokyklose stiprinant lietuvių kalbos mokymą negali būti bloginamos tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.

Kaip rašė BNS, remiantis 2021-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.

Šalyje lenkų gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), baltarusių – 28,1 tūkst. (1 proc.), ukrainiečių (14,1 tūkst., 0,5 proc.), kitų tautybių (16,1 tūkst., 0,6 procentai).