- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva velkasi visų Europos valstybių uodegoje: iš 167 inovatyvių vaistų, registruotų 2019–2022 metais, šių metų pradžioje buvo kompensuojama vos 14-a, tuo tarpu ES šalių vidurkis – 72 preparatai, rašo „Lietuvos rytas“.
Ką daryti, kad ligoniai pagaliau būtų gydomi taip, kaip ir kitose valstybėse? Ar politikai, kurie partijose nors kiek nutuokia apie mediciną ir sveikatos sistemą, bent nusimano, ką reikėtų pakeisti?
Priminė S. Skvernelio ligą
Kaip rašo „Lietuvos rytas“, prieš penkerius metus tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio onkologinė liga taip supurtė valdininkus, kad dalis naujausių vaistų kone akimirksniu atsidūrė kompensuojamųjų sąraše. Bet po to Lietuva inovacijoms atsuko nugarą ir įsitvirtino Europos uodegikaulyje.
„Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog šiuo metu iš 48 naujai registruotų onkologinių kompensuojami tik trys. Net ES statistinių suvestinių apačioje esančioje Rumunijoje jų kompensuojama tris kartus daugiau nei Lietuvoje – 9, o ES vidurkis yra 25. O juk pagal sveikatos sektoriui skiriamas lėšas Lietuva lenkia savo kaimynes – Lenkiją, Latviją, Estiją“, – taip situaciją apibūdino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog šiuo metu iš 48 naujai registruotų onkologinių kompensuojami tik trys. Net ES statistinių suvestinių apačioje esančioje Rumunijoje jų kompensuojama tris kartus daugiau nei Lietuvoje – 9, o ES vidurkis yra 25.
Tokią situaciją, pasak jos, gali pakeisti nebent asmeninės aukštus postus užimančių valstybės pareigūnų ar jų artimųjų sveikatos bėdos.
„Situacija buvo pagerėjusi, ir daug inovatyvių vaistų iš rezervinio sąrašo buvo perkelti į kompensuojamųjų sąrašą 2020-ųjų balandį – praėjus pusmečiui po to, kai tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui buvo diagnozuota onkologinė liga. Tačiau netrukus vėl viskas įklimpo į biurokratijos pelkę – stojo rutina. Įsigaliojo nauja vaistų kompensavimo tvarka – naujos taisyklės. Farmacijos įmonių paraiškos vaistams kompensuoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) buvo svarstomos ypač lėtai“, – „Lietuvos rytui“ teigė N. Čiakienė.
Ligoniams – nevilties dozės
Nėra pinigų. Būtent jų stygiumi teisinasi valdžios institucijų atstovai akcentuodami, kad Lietuva nėra turtinga valstybė.
„Bet juk Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas surenkamas puikiai, nepaisant to, kad valstybė už savo draudžiamus asmenis moka gerokai mažiau, nei už privalomąjį sveikatos draudimą susimoka dirbantieji. Ignoruojama ir tai, kad išlaidos inovacijoms yra investicija į žmonių sveikatą, nes naujieji vaistai padeda žmonėms ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir geresnę gyvenimo kokybę“, – kalbėjo N. Čiakienė.
„Blogai ir tai, kad nėra jokio aiškumo, kada kitose šalyse kompensuojamas inovatyvus gydymas taps prieinamas ir Lietuvoje. Nepateikiama jokios informacijos, kada – po pusmečio, metų ar kiek vėliau – valstybė skirs lėšų vienam ar kitam preparatui“, – sakė POLA vadovė.
Regi ekonomines priežastis
Ką keistų sveikatos sistemoje nors kiek besiorientuojantys politikai, kad ir mūsų valstybėje ligoniai turėtų tokias pačias galimybes gydytis naujausiais vaistais, kaip ir kitose Europos šalyse?
„Prieš rinkimus galima visko prižadėti, bet realybė yra tokia: mūsų valstybė, Latvija, Estija ir kitos mažesnės ES šalys yra silpnesnėje pozicijoje, nei didžiosios“, – sakė parlamentarė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
M. Danielės teigimu, Lietuvoje gydymo inovatyviais vaistais situacija taptų palankesnė pacientams, jeigu tam tikrais atvejais būtų leidžiama naudoti PSDF biudžete numatyto rezervo pinigus.
Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos narės Rasos Kiūdytės, šiuo metu vienas dirbantis asmuo per metus vidutiniškai sumoka 1687 eurus į PSDF, vienas savarankiškai įmokas mokantis asmuo – 704 eurus, o valstybė už savo piliečius sumoka 537,7 euro.
„Šiandien valstybė apiplėšinėja savo piliečius nepakankamai finansuodama sveikatos priežiūros paslaugas ir skurdina mūsų sveikatos sistemą. Tinkamai ją finansuojant tikrai atsirastų lėšų ir inovatyviems vaistams“, – teigė R. Kiūdytė.
Vaistus neretai sunaikina
Konservatorius Linas Slušnys, dirbdamas Seimo Sveikatos reikalų komitete, regi ir tai, kaip deginami PSDF biudžeto pinigai.
„PSDF biudžetas šiuo metu sudaro per 3 mlrd. eurų. Jis – nemenkas. Taigi inovatyvūs vaistai pasiektų daugiau ligonių, jeigu perskirstytas PSDF biudžetas ir peržiūrėtas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame turėtų nelikti „smulkmės“ – santykinai pigių vaistų. Jų dozė mėnesiui kainuoja vos kelis eurus, tačiau jie suėda daugybę vaistams kompensuoti skirtų lėšų“, – „Lietuvos rytui“ argumentavo L. Slušnys.
Pasak jo, yra ir dar viena teorinė galimybė inovacijoms finansuoti – tokius vaistus konsoliduotu būdu pirkti visoms ES šalims.
Tiktų ir cukraus mokestis
Socialdemokratas, Vilniaus miesto tarybos narys Saulius Čaplinskas priminė: finansavimo bėdos yra užprogramuotos jau pačios valstybės nuostatose, nes Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama vos apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES šalių vidurkis – 10 proc.
„Tai – pradžių pradžia, atitolinanti Lietuvą nuo galimybės ligonius gydyti inovatyviais vaistais. Pasigendu ir išlaidų higienos. Taip pat egzistuoja ir perteklinio sergamumo ir perteklinės hospitalizacijos problema, kurią sukelia neefektyvi ligų prevencija ir vėlyva jų diagnostika. To pasekmė – sudėtingas ir brangus gydymas“, – teigė S. Čaplinskas.
Pasak jo, sprendimai dėl inovatyvių vaistų kompensavimo stringa, o biurokratinėms procedūroms trūksta skaidrumo ir aiškumo.
„Mūsų valstybė gali daug ką padaryti, imdama pavyzdį iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Lenkija yra įvedusi cukraus mokestį saldiems gaiviesiems gėrimams, o surinktos pajamos pervedamos į Nacionalinį sveikatos fondą ir yra skiriamos su nutukimu susijusioms ligoms gydyti, žmonėms šviesti, ligų profilaktikai“, – „Lietuvos rytui“ sakė S. Čaplinskas.
Trūksta vadybinių sprendimų
„Pirmiausia – stipri ekonomika, nes ji sudaro sąlygas tam tikram kiekiui sveikatos ar švietimo paslaugų įsigyti. Antra – sveikatos draudimo mokesčių perskirstymas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Liberalų sąjūdžio Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, Joniškio ligonio direktorius Martynas Gedminas.
Pasak jo, derėtų nepamiršti ir ekonominio naudingumo kriterijaus. Vertėtų inovatyvius vaistus pirkti kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis, ir už didelį kiekį gauti jų gamintojų nuolaidas. Ir derėtų remtis kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ar Lenkijos rekomendacijomis, kokius inovatyvius vaistus kompensuoti, kad tas procesas pagreitėtų.
„Reikia vadybinių sprendimų, kad sveikatos draudimo pinigai pasiektų žmones, kurie juos moka. Sveikatos draudimo modelį reikėtų liberalizuoti, kad pats žmogaus nuspręstų, kam panaudoti dalį jo paties sumokėtų pinigų, o kitą dalį skirti retoms ligoms, onkologinėms ligoms, daugybinėms traumoms gydyti“ , – teigė jis.
M. Gedminas teigė palaikantis papildomas mokestines priemones, kurios turėtų būti taikomos tabakui, alkoholiui, cukrui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsakė dėl D. Arlausko bendradarbiavimo su SSRS tarnybomis: tikrina tik slaptuosius bendradarbius
Kilus klausimų, kodėl su Taikos koalicija kandidatuojančio Danuko Arlausko anketoje nenurodytas ryšys su SSRS tarnybomis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) sako tikrinantis tik slaptuosius šių struktūrų bendrada...
-
Lietuvos europarlamentarai iš A. Kubiliaus tikisi tvirtos ES gynybos politikos5
Lietuvoje išrinkti europarlamentarai pabrėžia, kad naujai įsteigtą gynybos ir kosmoso eurokomisaro portfelį gavęs Andrius Kubilius turės dėti pagrindus Europos Sąjungos (ES) gynybos politikai, tačiau tiki politiko kompetencija tai įgyvendinan...
-
L. Kasčiūnas atkirto R. Žemaitaičiui: tokie pasisakymai naudingi Rusijos propagandai26
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus apie ginklų trūkumą Lietuvos kariuomenėje vadina nevykusiais bandymais diskredituoti šalies kra&s...
-
A. Kubilius akcentuoja ES investicijas į gynybą: reikia kapitalinio remonto10
Gynybos eurokomisaro portfelį gavęs Andrius Kubilius sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi greičiau ir aktyviau plėtoti gynybos pramonę, tam skirdama reikšmingų finansinių įsipareigojimų. ...
-
Tarp L. Kasčiūno ir D. Gaižausko – aršus ginčas: minėjo „makles“, machinacijas, šovusias torpedas32
Seime antradienį parlamentaras „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas susikirto dėl skaidrumo kariuomenėje. ...
-
Pasigenda aiškios prezidento pozicijos dėl R. Žemaitaičio: klausimų kelia ir užsienio partneriai18
Premjerė Ingrida Šimonytė sako pasigendanti aiškios Prezidentūros pozicijos dėl partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir priduria, kad klausimų dėl jo kelia ir Lietuvos užsienio partneriai. ...
-
I. Šimonytė: gal A. Kubiliui pavyks E. Muską įkalbėti nedaryti tokių dalykų2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Andriui Kubiliui deleguotas saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaro portfelis suteikia didžiules perspektyvas. Todėl, akcentuoja Vyriausybės vadovė, nereikėtų kreipti dėmesio į viešojoje er...
-
Pristatyta naujos EK komandos sudėtis: A. Kubilius bus atsakingas už gynybą ir kosmosą30
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį paskirstė portfelius savo naujosios komandos nariams. ...
-
Seimas patvirtino rudens sesijos darbų programą: neišbraukė Civilinės sąjungos projekto4
Parlamentarai antradienį atsisakė iš rudens sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. ...
-
Įvertino prezidento ir G. Landsbergio retoriką: tai – grįžimas prie konfliktinės linijos2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastarųjų dienų prezidento ir užsienio reikalų ministro retorika vienas kito atžvilgiu yra „grįžimas prie konfliktinės linijos“. ...