Politinių kampanijų atstovai kritikuoja VRK dėl debatų organizavimo

Įsisiūbavus Seimo rinkimų politinei kampanijai viešoje erdvėje kontroversiškų diskusijų sulaukė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) indėlis užtikrinant sklandų rinkimuose dalyvaujančių partijų ir jų atstovų debatų organizavimą.

Vieni rinkimų kampanijos dalyviai kritikuoja VRK, esą ji politiniuose debatuose neužtikrina kandidatų lygiateisiškumo principo. Tuo tarpu kiti skundžiasi, kad šių metų debatai yra išskirtinai neįdomaus formato, ir atkreipia dėmesį, kad kandidatams organizatoriai nesudaro galimybės sureaguoti į kitų partijų poziciją.

TS-LKD: VRK nesugeba užtikrinti sklandžių debatų, jie paversti cirku

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad VRK nesugeba užtikrinti sklandaus ir kokybiško debatų organizavimo, pasak jo, ši svarbi rinkimų dalis paprasčiausiai yra paversta cirku.

„Mūsų netenkina debatų organizavimas. Akivaizdu, kad šiuose rinkimuose VRK nesugebėjo užtikrinti sklandaus ir kokybiškų debatų ciklo organizavimo. Paleido viską savieigai, kuri tokią svarbią rinkimų dalį – debatus – tiesiog pavertė cirku“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.

TS-LKD Vykdomojo rinkimų štabo vadovas akcentuoja, kad konservatorių taip pat netenkina VRK požiūris į politinės reklamos pažeidimus.

„Tyrimai užtrukę, į skundus nereaguoja. Daugelį neaiškumų ir problemų išspręstų aiškios VRK nuostatos, ką galima daryti, ko negalima, kaip kur ką žymėti, pavyzdžiui, kaip elgtis feisbuke. Viso to nėra ir tai mūsų netenkina. Galiausiai iki šiol nėra aišku, ar rinkimai bus organizuojami saugiau“, – priekaištus VRK išsakė jis.

„Lietuva – visų“: VRK neužtikrina lygiateisiškumo principo laikymosi

Partijos „Lietuva – visų“ rinkimų sąrašo lyderis Algis Krupavičius teigia, kad VRK, jo vertinimu, neužtikrina rinkimų lygiateisiškumo. Į politiką pasukusiam profesoriui klausimų kelia kandidatų skirstymas debatuose.

„Pirmas priekaištas – rinkimų lygiateisiškumo principo laikymasis. Negali būti skirstoma transliacijų laikas, kandidatų sąrašų grupavimas pagal apklausas arba kažkokius kitokius būdus, išskyrus taip, kaip numato įstatymas. O įstatymas numato arba visų kandidatų susitarimą, arba burtus“, – akcentavo jis.

Politiko netenkina ir tai, kaip VRK informuoja rinkimų kampanijos dalyvius apie vyksiančias diskusijas. Jo teigimu, rinkimų kampanijos dalyvių informavimas apie debatus – absoliučiai nevykęs.

„Kita esminė problema yra informavimas apie rinkimų kampanijos diskusijas pirmiausiai nacionalinio transliuotojo eteryje. Tą informavimą pirmiausiai turi užtikrinti pati VRK (...) Dabar tas informavimas yra išskaidytas, neaiškus, neapibrėžtas ir operatyviai nepasiekia rinkimų kampanijos dalyvių“, – VRK kritikavo jis.

Kai kur debatai nėra debatai. Tiesiog duodamas klausimas, atsakai ir tiek, o po to jokie debatai nevyksta.

Politikas taip pat kvestionuoja ir VRK sprendimą debatų temas išrinkti be jokių platesnių diskusijų visuomenėje.

„Rinkimų kampanijos dalyviai niekaip negalėjo paveikti debatų temų, jos buvo atrinktos išorėje ir be jokių konsultacijų, be jokių nuomonių ir be jokių rinkimų kampanijos dalyvių balso. Šioje vietoje tikrai galėtų būti atlikta visuomenės nuomonės tyrimų esamų apklausų analizė, kuriuose visuomenė išskiria, kas jai yra svarbu“, – savo nuomonę išsakė jis.

V. Čmilytė-Nielsen: debatų formatas nuobodus, tačiau galimybė pasisakyti suteikiama visiems

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad šių metų Seimo rinkimų debatuose tiek VRK, tiek ir skirtingi televizijų kanalai galimybę pasisakyti suteikia visų rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovams. Visgi politikė pažymi, kad pats debatų formatas, jos įsitikinimu, yra nuobodokas.

„Klausimas, ar toks mechaninis debatų organizavimas daro politiką prieinamesnę žiūrovams ir prisideda prie kokybės, matyt, kad ne. Šių metų Seimo rinkimų debatai dėl COVID-19 ir dėl visų kitų aplinkybių yra sudėti į labai trumpą laiką, todėl tikrai atrodo, kad jų yra ir labai daug, ir formatas yra ganėtinai nuobodokas“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad VRK pasiekia labai didelė dalis smulkių skundų dėl netinkamai naudojamos politinės reklamos, o tai, pasak jos, apkrauna komisiją darbais ir neleidžia susitelkti į rimtų rinkimų pažeidimų nagrinėjimą. V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad stebint šią situaciją yra būtina koreguoti įstatymų, nustatančių politinę reklamą, reglamentavimą.

„Aš manau, kad turi būti koreguojamas reglamentavimas, čia jau yra Seimo reikalas ir, matyt, naujoje kadencijoje prie to bus grįžta, nes dabar iš tikrųjų mes, politikai, kurie dalyvaujame rinkimuose, esame VRK įvėlę į labai daug smulkių skundų aiškinimąsi, todėl kartais svarbesni dalykai ir praslenka šonu“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Kiekvienas politiko arba asmens, norinčio tapti politiku, pasisakymas ar įrašas socialiniuose tinkluose lyg turi būti žymimas kaip politinė reklama, nors jis atskirais atvejais ir gali neturėti nieko bendro su politika“, – pridūrė ji.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, dabartinis politinės reklamos įstatymo reglamentavimas yra šiek tiek neadekvatus. Politikė atkreipia dėmesį, kad ši problema ypač išryškėjo šiais metais, kai didelė dalis Seimo rinkimų kampanijos persikėlė į socialinius tinklus bei internetą.

G. Kirkilas: debatuose nesuteikiama galimybė sureaguoti į kitų partijų atstovų pozicijas

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas piktinasi, kad organizatoriai neužtikrina, jog debatuose dalyvaujantiems kandidatams būtų suteikta galimybė sureaguoti į kitų partijų nuomonę. Jo įsitikinimu, tokių politikų pasisakymų debatais pavadinti negalima.

„Kai kur debatai nėra debatai. Tiesiog duodamas klausimas, atsakai ir tiek, o po to jokie debatai nevyksta, kai kuriuose debatuose negali net replikos pasakyti. Šių metų debatai, sakyčiau, gerokai supaprastinti, nes nėra nei vertinimo, nei politologų (...), todėl ir menkas jų žiūrimumas“, – teigė jis.

„LRT dar buvo suteikta galimybė atsakyti, šiek tiek pakoreguoti savo nuomonę, bet kiek kituose dalyvavau, tai tik duoda tau klausimą, atsakai, kiti taip pat pasisako ir viskas, yra pereinama prie kito klausimo. Tai nežinau, ar tokie debatai domina rinkėjus“, – sakė politikas.

Visgi „socialdarbiečių“ lyderis akcentuoja, kad visoms partijoms yra suteikiamos lygios galimybės pasisakyti politinių debatų metu.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aišku kad nesamonė

Aišku kad nesamonė portretas
Debatų dalyviai kaip koki sprinteriai greitakalbe turi sklandžiai atsakinėti į ,,kiborgo- Mitos Riliūtės"(:D) ar tos kitos daugiametės TV pranešėjos .klausimus. Jau jeigu skiriat žmonėms eterį tai paskirkit ne susitraukusias 2 valandas o kokias 5-6. Ir neginkit sprintu lyg kokius lenktynių šunis. Atidžiai žiūrėjau paskutinius debatus bet nieko neatsimenu. T.y. jokių įsimintinesnių kalbų, ryškesnių žmonių pasisakymų o tuo labjau partijų programų. Krc viskas ne taip todėl ir balsuot greičiausiai nebus už ką

Reikės įrašyt

Reikės įrašyt  portretas
į biuletenį koki Minedą ir tiek žinių.Sako, kad sisteminės partijos labai nenori rinkėjų aktyvumo per rinkimus - kuo mažiau mūsų ateis, tuo didesni šansai jų nariams ir liokajams išsirinkti savo niekam vertus lyderius

Ne nu

Ne nu portretas
jei duodat žmonėms pasisakyt tai gal reiktų skirt eterio ne 2 valandas o mažiausiai 5?Ir kokie klausimai!
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių