Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius laikosi pozicijos, kad prezidentas „Tiesos ministerijos“ atstovais įvardino tuos, kurie nevengia kritikuoti patį G. Nausėdą.

Visiškai priešingos pozicijos laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, tvirtinantis, kad prezidentas savo kalboje apskritai nesiekė įvardinti konkrečių asmenų, o greičiau siekė kritikuoti patį reiškinį, kai visuomenėje esą nėra toleruojama kitokia nuomonė.

„Prezidentas ir neturėtų labai konkrečiai įvardinti kažką kaltu dėl vienų ar kitų problemų arba sukuriančiu kažkokias problemas. Iš tikrųjų prezidentas neturėjo galvoje, kad visi suprastume apie Joną ar Petrą čia buvo kalbama“, – Eltai sakė L. Bielinis.

VDU politologas mano, kad G. Nausėda šiais savo žodžiais nenorėjo sukritikuoti konkrečius politikus, o greičiau pasiųsti žodžio laisvės ir tolerancijos žinutę, taip bandydamas paraginti nuosaikiau žiūrėti į kitokią nuomonę turinčius asmenis.

„Jis turėjo galvoje reiškinį, kaip tokį. Daugelis iš mūsų, nekalbant apie politines figūras, elgiasi lygiai taip pat, tarsi atstovautų „Tiesos ministerijai“. Mes iš esmės sunkiai galime suvokti, kad kitas turi teisę galvoti kitaip, turi kitą nuomonę ir taip pat yra teisus, žvelgdamas iš savo pozicijų į vieną ir tą patį reiškinį, į kurį kitas žvelgdamas kitaip galvoja. „Tiesos ministerijos“ efektas nėra kalbėjimas apie konkretų atvejį, o apie ydingą mąstymo ir politinio dialogo tradiciją“, – įsitikinęs L. Bielinis.

Prezidentas nemėgsta kritikos savo asmens atžvilgiu ir bet kokie bandymai kritiškiau vertinti arba analizuoti jo veiksmus bus vertinami kaip priešiški.

Tačiau visiškai kitaip prezidento žodžius suprato V. Valentinavičius. Jo teigimu, prezidentas siekė pademonstruoti, kad būtent paties G. Nausėdos kritikai esą vaizduoja esantys „Tiesos ministerija“. Taip, politologo nuomone, buvo siekiama sumenkinti šalies vadovo oponentus, turinčius kitokią nuomonę G. Nausėdos atžvilgiu.

„Žinutė yra pakankamai aiški: prezidentas nemėgsta kritikos savo asmens atžvilgiu ir bet kokie bandymai kritiškiau vertinti arba analizuoti jo veiksmus bus vertinami kaip priešiški. Labai gimininga siela Sauliui Skverneliui, kuris irgi nepakentė kritikos ir skundė politologus etikos komisijoms ir panašiai. Neatsitiktinai Skverneliui šitas dalykas patiko“, – mano MRU politologas, kartu pažymėdamas, kad prezidentui esą priimtina tik jį patį teigiamai vertinančių asmenų nuomonė.

„Prezidento požiūris į tiesą yra toks pat kaip Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio. Visi, kurie jų atžvilgiu yra kritiški, tie yra priešai. Teisūs tik tie, kurie juos giria, glosto palei plauką. Prezidento graudulinga retorika apie tai, kokia brangi yra tiesa, tai jis pats pripažįsta bet kokią tiesą savo konkurentų atžvilgiu, bet baisiai kratosi tiesos apie save“, – tikino V. Valentinavičius.

G. Nausėda tiesiog užsiima populizmu?

Politologai skirtingai interpretuoja ir šalies vadovo metiniame pranešime išsakytą mintį, kad politikai negali išgirsti tautos rūpesčių, skirstydami juos į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. V. Valentinavičiaus nuomone, prezidentas tokia retorika tiesiog užsiima populizmu, siekdamas užsitikrinti vienos neva prastesnėje padėtyje esančios visuomenės grupės palaikymą.

„Absoliučiai visa kritika buvo nukreipta į valdančiuosius tiesiogiai ir netiesiogiai, tik prezidentas stengėsi neperspausti. Tačiau skirstymas į kaimą ir miestą yra tas pats populistinis receptas: yra elitas ir paprasti žmonės ir prezidentas yra paprastų žmonių pusėje. Čia jis praktiškai paraidžiui kartoja Rolando Pakso kelią į valdžią, kai jis pradėjo nuo skirstymo į „runkelius“ ir „elitą“. Jis užstojo vargšus „runkelius“ ir jų balsais pakliuvo į aukščiausias pozicijas valstybėje“, – teigė MRU politologas.

Su tokiu vertinimu nesutinkantis L. Bielinis tvirtina, kad savo kalba prezidentas norėjo užimti ne kritiko, o arbitro poziciją ir tai esą reikšmingai atskiria šalies vadovo retoriką nuo Rolando Pakso ar Ramūno Karbauskio populistinės strategijos.

„Paksas ir Karbauskis, taip kalbėdami ir formuodami priešstatą, iš tikrųjų sprendė politinius klausimus, skirstė į šalininkus ir priešininkus, gerieji ir blogieji yra jų politinė raiška. Tuo tarpu prezidentas žvelgia iš aukštesnio lygmens, moderatoriaus lygmens. Jis kalba, kad nereikia skirstyti šitaip“, – samprotavo jis.

Prezidentas pagyrė valdančiuosius

Pasak VDU politologo L. Bielinio, valstybės vadovas, siekdamas būti objektyvus, savo kalboje kartais netgi pagirdavo ir valdančiuosius bei savo retorika tiesiog stengėsi suvaldyti visuomenėje ir tarp politikų kylančius nesutarimus.

„Jis netgi ir pagyrė, kad yra bendradarbiavimo, paminėjo keletą atvejų. Čia prezidento pozicija yra labai aiškiai išreikšta. Jis bando sumoderuoti prieštaravimus, kurie yra neišvengiami, bet neturėtų išvirsti į konfrontacijas“, – sakė L. Bielinis.

V. Valentinavičius sutiko, kad prezidento retorika valdančiųjų atžvilgiu nebuvo itin griežta, tačiau ne dėl to, kad G. Nausėda siektų būti objektyvus, tačiau greičiau dėl noro prieš rinkėjus pareklamuoti būtent save. Politologas neatmetė, kad šalies vadovas sąmoningai kalboje nepaminėjo Ministrų Kabinetui vadovaujančios Ingridos Šimonytės, taip esą projektuodamas kovą su ja rinkimuose dėl prezidento posto.

„Man ši kalba apskritai buvo visų pirma rinkiminė kalba, skirta rinkėjams. Normaliai metinė kalba turėtų būti apie padėtį valstybėje, bet ši kalba, kaip ir prieš tai buvusi, yra apie prezidento vaidmenį valstybėje. Kitaip sakant, G. Nausėda pasakė kalbą apie save. Visur, kur įmanoma, smulkmeniškai priminė savo nuopelnus dėl smulkių iniciatyvų, NPD ir panašūs dalykai buvo išdėlioti, kiek jis daug visko padarė“, – svarstė MRU politologas.

Prezidento kvietimas susitarti skamba demagogiškai

Vertindamas metiniame pranešime išsakytus nuogąstavimus, kad politikai dėl lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo priėmimo neieškojo pakankamo sutarimo, MRU politologas V. Valentinavičius pažymėjo, jog šalies vadovas eilinį kartą nuosaikumo pareikalavo iš tų, kurie ir taip yra kur kas labiau linkę ieškoti kompromisų, o taip prezidentas tiesiog dar kartą esą parėmė vieną pusę, nors save siekia pateikti kaip vienodai lygų ir teisingą kiekvienam.

Normaliai metinė kalba turėtų būti apie padėtį valstybėje, bet ši kalba, kaip ir prieš tai buvusi, yra apie prezidento vaidmenį valstybėje. Kitaip sakant, G. Nausėda pasakė kalbą apie save.

„Prezidentas labai aiškiai stojo Vingio parko mitingo pusėn. Atitinkamai, labai demagogiškai ir veidmainiškai skamba visi raginimai kviečiant santarvėn, nesipykti, kalbėtis ir panašiai, kuomet prezidentas palaiko vieną pusę, kuri nepasižymi nuosaikumu. Priešingai, tai yra karinga, radikali, marginalizuota jėga, su kuria tapatintis prezidentui kažkodėl ne gėda“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.

Tuo tarpu L. Bielinis mano, kad nors prezidentas ir sukritikavo lyčiai neutralios Partnerystės projektą inicijavusią Laisvės partiją, kuri, jo nuomone, buvo verta kritikos, tačiau šalies vadovas esą nesusikoncentravo vien į juos ir tuo pačiu kritiškai įvertino ir opozicijos veiksmus šiuo visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamu klausimu.

„Aš manyčiau, kad čia ir Laisvės partijai, ir jos kritikams skirtas dalykas. Tiek vieni, tiek kiti laikosi savo griežtų pozicijų ir tokiu būdu nesusikalba. Apie tai kalbėjo prezidentas. Diskusija reikalinga. Akivaizdžiai Laisvės partija paskubėjo neįvertinusi, kad be diskusijos, ilgo pozityvios propagandos proceso kils visokių problemų. Jos ir kilo, nes taip viešojoje nuomonėje neparuoštą įstatymą yra sunku priimti“, – mano VDU politologas, kartu pabrėždamas, kad G. Nausėda tikrai nebandė ginti vienos konkrečios pusės.

„Iš tikrųjų nemanykime, kad jis taikėsi į vieną pusę, gindamas kitą pusę“, – įsitikinęs L. Bielinis.

ELTA primena, kad skaitydamas savo antrąjį metinį pranešimą prezidentas akcentavo, jog skirstymas į savus bei svetimus skatina nepasitikėjimą demokratijos veikimu šalyje, o tai, jo nuomone, leidžia lengviau sklisti priešiškų valstybių propagandai.

„Šiandien kviečiu visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, viešojoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai menkina kitokią nuomonę turinčius asmenis, o rinkėjų balsas politikams, G. Nausėdos nuomone, šiuo metu reikalingas tik kartą per ketverius metus. Tai, prezidento nuomone, esą parodo, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi pakankamai brandi demokratija.

„Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais? Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai. Bet mes galime tapti tikrai demokratine visuomene“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat teigė pasigendąs bendro partijų sutarimo diskusijoje dėl Partnerystės įstatymo. Šalies vadovas dar kartą pabrėžė Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame įtvirtinta tik vyro ir moters santuoka, išsaugojimo būtinybė, tačiau kartu pabrėžė, kad politikams būtina ieškoti sutarimo ieškant būdų teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų gyvenimo klausimus.

„Sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų Partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai — esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio. Ar įmanomas susitarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma“, – kalbėjo G. Nausėda.