Politologai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigedo konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti problemas.

Pasigedo konkretumo

„Kalbant apie korupciją, sveikatos apsaugą, kiek trūksta konkrečių priemonių siūlymo. Žinoma, metinis pranešimas nėra žanras, kuriame galima būtų pateikti analizę ir veiksmų planą. Visgi, be kritikos, truputį pasigendama ir Prezidentūros pozicijos - ką reikėtų daryti“, - BNS trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis.

Jam antrino TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Anot jo, prezidentė, pavyzdžiui, parėmė referendumo idėją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, bet nepasiūlė „kokias reikia sukurti sąlygas, kad tas referendumas būtų sėkmingas“.

„Taip pat, pavyzdžiui, dėl minimalaus atlyginimo didinimo - pasakyta, kad reikia ženkliai, o ne minimaliai tą padaryti. O ką ji konkrečiai siūlo? Čia nebūtinai reikia detaliai, bet reikia kažkokio konkretumo“, - LRT televizijos laidoje trečiadienį kalbėjo K.Girnius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kas prezidentė tradiciškai nurodė, kad kiti kažką turi daryti, bet „ji niekada pati neįsipareigoja“.

Anot M.Jastramskio, nepaisant identifikuotų problemų, prezidentė Lietuvą metiniame pranešime atspindėjo kaip pozityvią šalį.

„Tikrai vykusiai buvo sudėlioti akcentai taip, kad matoma pozityvo linija, Lietuva kaip besivejanti labiausiai išsivysčiusias šalis, tačiau kartu ir identifikuojant vis dar esančius skaudulius, bet jie veikiau kalboje buvo kaip kliuviniai, kuriuos galima ir reikia įveikti, o ne kaip tragiškas atsilikimas“, - BNS teigė M.Jastranskis.

Abu politologai atkreipė dėmesį, kad šių metų D.Grybauskaitės metinis pranešimas buvo emocingas.

„Pusiau būdinga prezidentės kalba, gal truputį daugiau kreiptasi į jausmus negu anksčiau, tiktai 2013 metais panašiai buvo dariusi“, - sakė K.Girnius.

M.Jastramskio vertinimu, „emocinis, patriotinis elementas“ greičiausiai yra bandymas įkvėpti ir suvienyti šalį.

D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė tradicinį metinį pranešimą. Tai buvo šeštasis iš eilės ir pirmasis šią kadenciją D.Grybauskaitės metinis pranešimas.

Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

Nuostatos apie užsienio politiką nenustebino

Politologai teigia, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakytos nuostatos apie užsienio politiką nenustebino ir atitiko realius veiksmus, tačiau kai kurie pasisakyme pasigedo konkretumo.

„Nebuvo netikėtų staigmenų ir mes esame paruošti tam, ką ji pasakė“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Dovilė Jakniūnaitė.

„Kas stebi prezidentės kalbas arba požiūrį į Lietuvos užsienio politiką, turbūt maždaug žinojo, ko tikėtis ir naujų nuostatų nebuvo. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet buvo akivaizdus akcentas, kai pradedama ne nuo ekonomikos, teisėtvarkos problemų, bet nuo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimų. Nuo ko pradedi, pabrėži, kas yra labai svarbu“, – teigė ji.

Ji pastebėjo, kad prezidentė pasirinko kalbėti apie bendrus užsienio politikos principus, „nesigilindama į detales, tiesiog nubrėžė principines vertybines savo pozicijas ir tada pasuko prie vidaus politikos klausimų“.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka teigia, kad sprendimas neminėti konkrečių sąjungininkų buvo „pabėgimas nuo svarbiausios temos“.

Pasak jo, pastarieji metai „turbūt buvo sudėtingiausi užsienio politikos srityje ir norėtųsi, kad pagrindinis žmogus, kuruojantis užsienio politiką, pasakytų, ar mūsų sąjunga su Lenkija tapo tvirtesnė, ar mūsų sąjunga su Amerika tapo tvirtesnė, ar niekas nepasikeitė“.

„Šiemet dėmesio užsienio politikai skirta daugiau, bet mane nustebino valstybių, kurios paminėtos, sąrašas: Rusija, Ukraina, Moldova, Gruzija ir „Islamo valstybė“. Gruzija, Ukraina ir Moldova atsitiktinai paminėtos, kad mes padedame, Rusija – kaip grėsmė, natūralu. Bet visiškai nieko nekalbama apie mūsų pagrindinius sąjungininkus, tarkime Lenkiją, su kuria mes pirmieji turėtume atremti Rusijos smūgį, jeigu toks būtų, Ameriką, nuo kurios apskritai priklauso mūsų gynybinė galia, ir Vokietiją“, – BNS sakė R.Vakata.

Metiniame pranešime D.Grybauskatiė ketvirtadienį perspėjo, kad pasaulis nėra taikus, ir paminėjo Rusijos invaziją Ukrainoje, „Islamo valstybės“ grupuotę, nestabilumą Afrikoje. Prezidentė teigia, kad remdama Ukrainą, Moldovą ir Gruzija Lietuva kuria saugumo ir demokratijos žiedą aplink šalį.

D.Jakniūnaitė pastebėjo, kad pranešime taip pat pabrėžtas Lietuvos, kaip tarptautinės politikos veikėjos, vaidmuo.

„Yra noras pabrėžti, kad mes turime atsakingai patys prisidėti prie mūsų pačių saugumo – tai labai aiškus akcentas. Anksčiau tai būdavo pabrėžiama kaip įsipareigojimas partneriams. Dabar yra bendresnė idėja, kad mes norime prisidėti prie pasaulio gerovės. Tai įdomus posūkis“, – sakė D.Jakniūnaitė.

Jos vertinimu, prezidentės kalboje teisingai pasirinkta pabrėžti Lietuvos indėlį į energetinį saugumą Europoje.

Politologė taip pat pastebėjo, kad prezidentė pavartojo naują terminą – „vertybinė geopolitika“, ir ypač daug dėmesio skyrė tautinėms mažumoms – greičiausiai pajutus, kad šia tema Lietuvoje atsirado per daug susipriešinimo.