„Jeigu išliks taip, tada jau, žinoma, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bus ta pagrindinė koaliciją formuojanti jėga ir ką mes matome, kad užtektų kartu su konservatoriais jiems turėti daugumą Seime“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, Liberalų sąjūdžio dalyvavimas koalicijoje būtų įmanomas tuo atveju, jeigu Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kartu neužtektų mandatų skaičiaus.

„Klausimas, ar Liberalų sąjūdis įsijungtų, ar patys konservatoriai pageidautų įsijungimo, kad sustiprintų ir savo balsą, ar liberalai sėkmingai galėtų susitarti dėl programinių nuostatų ir kokie būtų galimi kompromisai“, – kalbėjo jis.

Pasak politologo, „valstiečių“ koalicija su socialdemokratais būtų mažiau tikėtina dėl per mažo mandatų skaičiaus, be to, su permainų šūkiu į rinkimus ėjusioms partijoms buvę valdantieji gali nebūti priimtini kaip partneriai.

R.Vilpišausko vertinimu, rinkimų laikotarpiu iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Valstiečių ir žaliųjų partijų lyderių Gabrielio Landsbergio ir Ramūno Karbauskio skambėję priešiški pareiškimai vienas kito ir partijų atžvilgiu derybų apsunkinti neturėtų, nes tebuvo „rinkiminės kampanijos dalis, kuria buvo siekiama mobilizuoti rinkėjus“.

„Valstiečių“ pergalė, R.Vilpišausko teigimu, sukeltų didelį neapibrėžtumą dėl to, kokia būtų naujosios valdančiosios daugumos ir Vyriausybės politika.

„Pačių „valstiečių ir žaliųjų“ rinkiminės programos nuostatos yra labai nevienareikšmiškos ir dalis yra prieštaringų – galima labai skirtingus dalykus jų programoje rasti , ar tai būtų kairioji ekonominė politika ir konservatyvi socialinė politika, ar kažkas kito. Turbūt dėl socialinių reikalų jie galėtų sutarti su konservatoriais, bet dėl ekonominės politikos, ypač tose srityse, kur jie labai griežtą reguliavimą ir centralizaciją nori matyti šalyje, nebūtų lengva suderinti“, – sakė politologas.

„Rinkėjams ir investuotojams, verslininkams kol kas būtų sunku suprasti, kokia ta politika naujojoje Vyriausybėje galėtų būti formuojama“, – pridūrė jis.

Politologas M.Jastramskis BNS taip pat teigė, kad rinkimus laimėjus Valstiečių ir žaliųjų partijai, ji koaliciją formuotų su konservatoriais, tačiau gali būti nepamiršta ir plačiosios koalicijos idėja, kai į ją prisijungtų socialdemokratai.

„Aš matyčiau koaliciją iš „valstiečių“ ir konservatorių, bet derybos turėtų būti ganėtinai sudėtingos, nes „valstiečiai“ turės ganėtinai aiškius argumentus iniciatyvai. Vienintelė partija, kuri garantuotų jiems stabilią daugumą, yra konservatoriai. Pagal dabartines tendencijas „valstiečių“ ir konservatorių koalicija gali turėti paie 80 mandatų ir tikrai gali nereikėti trečio partnerio. (...) „Valstiečiai“ gali norėti koalicijos papildomai su socialdemokratais, nes tokie buvo priešrinkiminiai pažadai“, - kalbėjo M.Jastramskis.

Jo žodžiais, konservatoriams pergalės siekti rinkimuose sutrukdė jų pastovus, tačiau ribotas elektorato dydis.

„Svarbu pastebėti, kad „valstiečiai“ sociologinėse apklausose pirmavo kaip antrasis pasirinkimas, o konservatoriai savo ruožtu turi nemažai neigiamo atspalvio visuomenėje ir jiems yra sudėtingiau. „Valstiečiai“ tiesiog sutraukė antrojo pasirinkimo balsus, kurių negavo konservatoriai“, - tvirtino M.Jastramskis.

Pasak jo, šiuo metu koalicijos formavimui didžiausią įtaką darys padidėjęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasitikėjimas, jeigu partija laimės rinkimus.

„Aš manau, kad dabar svarbu ne tie pasikarščiavimai, kurie buvo lyderių (G.Landsbergio ir R.Karbauskio - BNS), bet ar „valstiečių“ lyderiai negaus daugiau pasitikėjimo po laimėtų rinkimų ir į konservatorius žiūrės kaip į žymiai mažesnį partnerį, o jie su tuo gali nesutikti“, - teigė M.Jastramskis.

Suskaičiavus balsus 1857 apylinkėse iš 1922, „valstiečių“ kandidatai pirmauja 35 vienmandatėse apygardose. Per pirmąjį turą geriau už juos pasirodę konservatoriai antrajame ture kol kas laimi tik dešimtyje apygardų.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys BNS sekmadienio vakarą pripažino, kad partija greičiausiai nebeturi galimybių laimėti rinkimų.