Kita vertus, svarsto politologai, jeigu „valstiečiai“ ir nuspręs pareikšti politinį palaikymą kuriam nors iš kandidatų, kyla klausimas, ar toks sprendimas bus sutiktas palankiai rinkėjų - mat nėra iki galo aišku, ar I. Šimonytei ir G. Nausėdai į antrąjį turą eiti geriau su ar be „valstiečių“ paramos.

Primena viešųjų ryšių akciją

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad kvietimas diskusijai yra pozityvus veiksmas, tačiau kartu tai primena ir viešųjų ryšių akciją, o ne rimtą ketinimą išsiaiškinti svarbius klausimus.

„Jei tariamės, siekiame dialogo, reikia, kad diskusija būtų inicijuota abipusiu požiūriu, o ne padiktuojant sąlygas kandidatams. (...) Pagrindinis noras yra parodyti, kad mes esame valdančioji partija“, - sakė profesorius.

Pastebėtina, teigė A. Krupavičius, kad „valstiečiai“ kvietimu diskusijai parodė esą taikantys dvigubus standartus, nes „vieniems kandidatams yra užduodami klausimai, o savo partijos pasiūlytam kandidatui jų nebuvo“.

Tomas Janeliūnas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, taip pat tikina, kad valdančiajai politinei partijai kviestis kandidatus į prezidentus pokalbio yra sveikintina, tačiau būdas, kaip tai yra daroma - esąs arogantiškas.

Bet tas formatas, kaip tai yra daroma, iš tikrųjų yra toks netgi arogantiškas - primestas kandidatams be jų derinimo.

„Valstiečiai bando iš anksto nustatyti tam tikras sąlygas ir būsimų santykių su naujuoju prezidentu ribas, galbūt aptarti pagrindines kryptis. Toks kvietimas būtų turbūt įprastas dalykas bet kokioms partijoms (...), bet tas formatas, kaip tai yra daroma, iš tikrųjų yra toks netgi arogantiškas - primestas kandidatams be jų derinimo“, - sakė T. Janeliūnas.

„Kol dar kandidatai nėra prezidento pozicijoje ir neturi politinės galios, matyt, „valstiečiai“ nori tokiu, vos ne derybų, būdu paskatinti vieną iš kandidatų įsipareigoti dar prieš rinkimus. Tai „valstiečius“ daro dominuojama jėga, jie bando naudotis tuo, kad nė vienas iš dviejų kandidatų neturi ryškaus pranašumo“, - tikino politologas pažymėdamas, kad nėra iki galo aišku, ar toks susitikimas bus turiningas - jau būta nemažai debatų, kuriuose kandidatai galėjo pasisakyti įvairiausiais klausimais, o rėmėjai susidaryti nuomonę.

Nepaisant to, VDU profesorius A. Krupavičius tikina, kad tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda turėtų atsiliepti į kvietimą ir taip neva parodyti savo atvirumą, tiesa, mokslininkas abejoja, ar kandidatams reikėtų įdėti daug pastangų kovoje dėl „valstiečių“ paramos. Jo teigimu, vienam iš kandidatų ji gali būti netgi žalinga.

„G. Nausėdai parama galėtų būti neutrali, bent jau neatbaidytų esamų rinkėjų, nes jis yra „griebk viską“ kandidatas, o I. Šimonytė turi labai aiškiai apibrėžtą elektoratą - konservatorių ir dalies liberalų. Jai, matyt, vienareikšmis „valstiečių“ paramos išreiškimas gali būti veikiau su minuso ženklu, paskleistų tam tikras abejones lojalių rinkėjų atžvilgiu“, - tikino jis.

Kad Ramūno Karbauskio partijos parama gali turėti neigiamų atspalvių abiem kandidatams, pažymi ir TSPMI profesorius T. Janeliūnas. Jis teigia, kad išreikštas politinis palaikymas galėtų atgrasinti dalį kandidato rinkėjų, nusivylusių Vyriausybe ir Seimu.

„Viena pusė galėtų pasakyti, kad štai kitas kandidatas yra labiau remiamas „valstiečių“, tai jeigu esate prieš dabartinę valdžią, turėkite aiškų pasirinkimą. Tai galėtų paskatinti konsoliduotis priešingą pusę“, - teigė politologas pridurdamas, kad rinkimų štabams reikia nuspręsti, kurią taktiką pasirinkti: atsigręžti į „valstiečių“ rinkėją ir bandyti gauti jų paramos, ar geriau laikytis atokiau ir pateikti save kaip alternatyvą.

Sekmadienį LVŽS išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos sprendimą antradienio posėdžio metu iš kandidatų tikimasi išgirsti nuomones dėl šių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų:

Galimybių pakeisti Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje sistemą, užtikrinant principą, kad įprastai Lietuvai Europos Vadovų Taryboje atstovautų ne Prezidentas, o Ministras Pirmininkas; Įvykdytos pensijų reformos pasiekimų, esą surasto kompromiso tarp gyventojų kartų, tarp „Sodros“ ir privataus kaupimo fondų bei būtinybės saugoti ir didinti „Sodros“ rezervo fondą.

Taip pat dėl viešojo sektoriaus optimizavimo ir darbo vietų išsaugojimo regionuose perspektyvų, decentralizacijos ir savivaldos įgaliojimų stiprinimo politikos įgyvendinimo; „Valstybės pažangos strategijos 2030“ keitimo galimybių bei prioriteto teikimo darnaus vystymosi tikslams pasiekti; Galimybių tobulinti Lietuvos konkurencijos teisės nuostatas, o esant poreikiui - ir imantis lyderystės dėl Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų keitimo, siekiant smulkaus verslo interesų apsaugos bei savivaldos teisių vykdyti ūkinę veiklą, trumpųjų grandinių plėtros užtikrinimo.

Kandidatai bus klausiami ir dėl nacionalinio susitarimo inicijavimo ir būtinų reformų, kurias galėtų inicijuoti ir/ar palaikyti valstybės vadovas, siekiant užtikrinti, kad per 5 metus Lietuvos išlaidų vidurkis socialinei politikai (santykyje su BVP) pasiektų Europos šalių vidurkį; Esą būtinų antikorupcinių įstatymų (civilinio turto konfiskavimo, nuteistų už korupciją apribojimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kontroliuoti žiniasklaidos priemones ir kt.) priėmimo; Teismų sistemos trūkumų ir būtinų reformų, kurias galėtų inicijuoti ir/ar palaikyti valstybės vadovas.

Susitikimo metu taip pat bus kalbama santykių su Lenkija gerinimo tęstinumo užtikrinimo, ryšių su Latvija ir Ukraina plėtojimo temomis; Dėl „Socialinio ramsčio“ kūrimo Europos Sąjungoje poreikio ir valstybės vadovo galimybių imtis lyderystės šiuo klausimu bei LVŽS vykdomos sveikatos politikos (įskaitant dėl valstybinių vaistinių) ir šiuo metu Seime svarstomų teisės aktų pakeitimų (plečiant sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų ratą, įteisinant sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, sukuriant privalomus kolegialius valdymo organus bei valdybų, stebėtojų tarybų bei regioninių tarybų nariams įtvirtinant prievolę deklaruoti privačius interesus).

Kandidatų pristatytas nuomones vertins Seimo frakcijos nariai ir tarybos sudaryta konsultacinė grupė, į kurią deleguoti partijos valdybos pirmininkas Bronis Ropė, partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Seimo LVŽS frakcijos pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis, Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas ir Seimo pirmosios vicepirmininkės Rimos Baškienės patarėja Laima Mogenienė.

LVŽS pozicija dėl galimos paramos kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus, manoma, bus patvirtinta partijos valdybos ketvirtadienį.

ELTA primena, kad po penktadienį vykusio LVŽS posėdžio nuspręsta abu kandidatus į prezidentus - ekonomistą Gitaną Nausėdą ir Seimo narę Ingridą Šimonytę - kviestis į frakciją, kurioje, uždavus klausimus, būtų išsiaiškinta, kuriam kandidatui LVŽS deklaruos paramą.

Partijos pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas pabrėžė, kad tęsti pradėtas reformas galėtų ir patys „valstiečiai“, bent jau kol kas deklaruojantys, kad yra nusprendę likti valdžioje. Tačiau, akcentavo jis, labai svarbu, kad ir naujasis prezidentas su valdančiųjų intencijomis sutiktų.

„Aš suprantu, kad mes ir patys be prezidento galime vykdyti visus tuos dalykus, bet mūsų valstybės praktika rodo, kad prezidentas bent jau pastaruosius dešimt metų kišosi labai aktyviai į kiekvieną reformą, ir ne visada sėkmingai“, - teigė T. Tomilinas.

Su „valstiečiais“ susitiks tik G. Nausėda

Į prezidentus kandidatuojantis ekonomistas Gitanas Nausėda trečiadienį ketina susitikti su valdančiųjų „valstiečių“ frakcija Seime dėl partijos paramos per prezidento rinkimus.

G. Nausėda pirmadienį paskelbė ketinantis atvykti į frakcijos posėdį.

Tuo metu konservatorių iškelta kandidatė, buvusi finansų ministrė parlamentarė Ingrida Šimonytė į „valstiečių“ frakciją neatvyks dėl įtemptos darbotvarkės, BNS pranešė kandidatės atstovė Giedrė Balčytytė.

Klausimą dėl paramos kandidatams „valstiečių“ gretose organizuojantis parlamentaras Tomas Tomilinas BNS patvirtino, kad I. Šimonytei neavykus, frakcija posėdžiautų tik su G. Nausėda.

„Valstiečių“ kandidatas į prezidentus premjeras Saulius Skvernelis per pirmąjį prezidento rinkimų turą liko trečias.

G. Nausėda pranešė, kad trečiadienį atskirai taip pat susitiks su Socialdemokratų partijos frakcija, nes „valstiečių“ kandidatams keliami klausimai „yra svarbūs platesnį rinkėjų ratą atstovaujančioms parlamentinėms partijoms“.

„Pagarba rinkėjams ir jų deleguotoms politinėms partijoms yra tarp pamatinių G. Nausėdos vertybinių principų, todėl dialogas bus palaikomas ir siekiama visuomenės aiškiai išsakyto poreikio – konstruktyvaus politinio bendradarbiavimo“, – teigiama kandidato štabo pranešime.

I. Šimonytė laiške „valstiečiams“ pareiškė nemananti, kad „partija ar jos frakcija yra įgaliota remtis šiais balsais kaip kažkokio derybinio paketo dalimi“.

„Esu tikra, kad už Saulių Skvernelį balsus atidavę rinkėjai patys pasirinks sau tinkamesnį kandidatą II-ajame ture“, – teigiama kandidatės laiške.

Vis dėlto ji atsakė į „valstiečių“ viešai paskelbtus klausimus kandidatams.