„Agresyvių, kraštutinių, anti-liberalių judėjimų legitimavimas niekada nieko gero demokratijai nežada. Suprantu Prezidentūros siekį ieškoti aljansų ir Gitano Nausėdos norą būti perrinktam. Kaip ir matau, kad čia nuosekli linija su ankstesniais norais išbalansuoti, suderinti tai, kas ne visai suderinama“, – savo feisbuko paskyroje rašo M. Jastramskis.

Politologas mano, kad prezidentas, atsiuntęs savo atstovą pasikalbėti su protestuotojais, praleido progą nubrėžti liniją.

Prezidentūra rimtai nežiūri į Šeimų maršą ir nemato jame pavojaus demokratijai ir konstitucinei santvarkai. Visgi tokie žaidimėliai gali išslysti iš kontrolės.

„Visgi. Kai vieną dieną Švedijoje kalbi apie žmogaus teises, o kitą patarėjo lūpomis sveikini protestuotojus, kurie nori išvaikyti parlamentą ir dar vakar rėkavo apie kartuves Seimo nariui, – tai yra pavojingai praleista proga nubrėžti liniją“, – sakė jis.

M. Jastramskis svarsto, kad Prezidentūros sprendimą galima paaiškinti per galios kovas ir politinės patirties trūkumą. Vis tik, jo teigimu, šie Prezidentūros žaidimai kelia tam tikras rizikas.

„Daug ką galima paaiškinti per galios kovas ir politinės patirties trūkumą. Manau, kad Prezidentūra rimtai nežiūri į Šeimų maršą ir nemato jame pavojaus demokratijai ir konstitucinei santvarkai. Visgi tokie žaidimėliai gali išslysti iš kontrolės“, – sakė jis.

ELTA primena, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Savo ruožtu protestuotojus pasitikęs prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.