Taigi, mano jis, dėl D. Trumpo žodžių, kad neverta ginti tų NATO narių, kurie nemoka pakankamai pinigų, taip pat nereikia rūpintis. „Jis nuo 1987 m. kalba, kad Ameriką išnaudoja japonai, Pietų Amerika, visos kitos tautos, tad reikia ginti JAV interesus ir kad visi NATO nariai turi lygiai prisidėti. Tai nėra bloga mintis, bet nemanau, kad tai ženklas, jog jis bandys pagrindinę Amerikos politiką keisti“, – svarsto politologas.

Sulauktų didelio pasipriešinimo

„Nemanau, kad užsienio politikoje bus labai daug pokyčių, nes Donaldui Trumpui ji nėra tokia svarbi – jam gerokai svarbiau „make America great“. Jis daugiau kalba apie vidaus politiką – čia bus jo pagrindinis dėmesys“, – svarsto Vilniaus universiteto docentas Kęstus Girnius.

Jo įsitikinimu, dėl D. Trumpo žodžių, kad neverta ginti tų NATO narių, kurie nemoka, taip pat nereikia rūpintis: „Jis nuo 1987 m. kalba, kad Ameriką išnaudoja japonai, Pietų Amerika, visos kitos tautos, tad reikia ginti JAV interesus ir kad visi NATO nariai turi lygiai prisidėti. Tai nėra bloga mintis, bet nemanau, kad tai ženklas, jog jis bandys pagrindinę Amerikos politiką keisti.“

Lietuva turėtų nerimauti, nes neturėjo plano B, t. y. ruošėsi H. Clinton ir nesiruošė D. Trumpui.

Juo labiau, pastebi politologas, pati Respublikonų partija jau 50 metų yra antirusiškesnė ir antikomunistiškesnė negu demokratai, tad, jei D. Trumpas ką nors mėgintų daryti, sulauktų didelio pasipriešinimo.

„Manau, kad Amerikoje bėda bus vidaus politika. Jeigu D. Trumpas įvykdys ūkio reformas, Amerikos biudžeto deficitas taip padidės, kad bus recesija ir labai labai rimtų problemų. Juk jis nori turtingiesiems ir korporacijoms mokesčius kirsti per pusę. Jis sako, kad sumažinus mokesčius ūkis klestės. Vadinasi, jei nebūtų jokių mokesčių, ūkis turėtų dar labiau klestėti, bet tokiomis sąlygomis į biudžetą niekas neįplauks“, – kalba K. Girnius.

Lietuva turėtų nerimauti tik todėl, kad neturėjo plano B

Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė mano, kad Lietuva turėtų nerimauti, nes neturėjo plano B, t. y. ruošėsi Hillary Clinton ir nesiruošė D. Trumpui. Taigi reikės labai greitai apgalvoti savo strategiją, nes visiškai neturėti vizijos, kaip veikti su naująja administracija, būtų labai klaidinga.

„Nemanau, kad mes turėtume pulti į paniką. Nieko baisaus, išgyvensime. Taip, bus sudėtinga, nes neturime aiškios vizijos, nežinome, kokia galutinė D. Trumpo užsienio politikos vizija. Bet Lietuva tam turėtų būti pasiruošusi, turėtų labai atsakingai dirbti visi mūsų žmonės, nes JAV yra mūsų strateginis partneris, mūsų saugumo garantas“, – sako R. Urbonaitė.

Jos įsitikinimu, Lietuvos veiksmai per pastaruosius metus yra vienas geriausių argumentų, kodėl mums paramą reikėtų teikti toliau: „Mes patys dedame maksimalias pastangas, kad padidintume savo saugumo ribą. Bet kas, manau, netgi D. Trumpas, puikiai supranta, kad mūsų ribos kitokios negu JAV ir kad mums pagalba labai reikalinga.“

Pasak K. Girniaus, nors JAV prezidentas labai svarbus asmuo, jo galios nėra absoliučios, pavyzdžiui, Senatas paskelbia karą – ne prezidentas. „Nors prezidentas daug gali apeiti, bet kai kurie nutarimai įgyvendinami per gynybos, užsienio reikalų ministeriją. Prezidentas negali bet ką pasakyti, ir tai bus vykdoma. Bus svertų, kurie ribos jo veikimo laisvę“, – primena VU docentas.

Vis dėlto, pastebi jis, JAV prezidentas gerokai galingesnis negu Lietuvos prezidentas, todėl tai, ką jis pasakys, sulauks dėmesio ir gali turėti poveikį. „Pavyzdys – Barackas Obama. Manau, kad jis vedė labai gerą užsienio politiką. Nors jį kritikavo, kad jis nusileido Vladimirui Putinui čia, nusileido Sirijoje ir pan., manau, jog buvo labai naudinga, kad JAV aštuonerius metus neįsivėlė į naujus karus, į kuriuos būtų įsivėlusi, jei prezidentė būtų buvusi H. Clinton“, – svarsto politologas.

Taigi, mano K. Girnius, nors D. Trumpas galių kažką keisti turi, jis to nedarys kartodamas, kad jam rūpi vidaus reikalai, antra vertus, jis Europoje nebus priimtas taip, kaip 2009 m. buvo priimtas B. Obama.

Įtampa pasaulyje didės

R. Urbonaitė teigia, kad jau prieš kelias savaites galima buvo girdėti įvairių JAV rinkimų palyginimų su „Brexitu“: „Žvelgiant į „Brexitą“ ir tai, su kuo pabudome šį rytą, išryškinčiau vieną dalyką – ryšys tarp valdančiųjų politikų arba politinio elito ir žmonių visiškai sugadintas. Kai žmonės nebejaučia to ryšio, turime tokį rezultatą, kokį turime.“

Pasak pašnekovės, balsavimas dėl „Brexito“ buvo aklas, žmonės nelabai suvokė, kokios bus galutinės pasekmės ir rezultatai. „Tačiau jie pasakė „Ne“ tam, kas vyksta ir tam, ką daro politinis elitas. Manau, kad su JAV yra taip pat“, – tikina R. Urbonaitė.

Visi populistai, kaip sako lektorė, turi savo pagrindinius arkliukus – tai ėjimas prieš sistemą, stipri lyderystė, tradicinės vertybės, nacionalizmas. Šis kompleksas, anot jos, aktualus ir D. Trumpo atveju: „Manau, kad žmonės tiesiog norėjo pokyčio. Jų nebetenkina dabartinė situacija – progreso nėra, socialinė atskirtis daug kur didėja. Nereikia manyti, kad JAV ar Didžiojoje Britanijoje vyrauja klestėjimas – ten taip pat yra skurstančių žmonių.“

R. Urbonaitės tvirtinimu, tas atotrūkis ir turi pasekmes, kurias matome. Tačiau ji sako pernelyg to nelyginanti. „Europa gyvena savo gyvenimą, JAV – savo, todėl matysime, kad viskas vystysis skirtingomis trajektorijomis. Kitas svarbus ir įdomus dalykas bus tai, kaip keisis patys JAV ir Europos santykiai“, – aiškina ekspertė.

Įdomu ir tai, priduria R. Urbonaitė, kaip į visa tai įsitrauks Rusija: „Žiūrėsime, kaip ji reaguoja artimiausiu metu ir kokie bus užmezgami dialogai. Bet akivaizdu, kad įtampa didės visame pasaulyje, taip pat – valstybių viduje, pačiose JAV.“

Sako, kad rinkimai – pasekmė

K. Girniaus teigimu, šie JAV rinkimai, kaip ir „Brexitas“, yra ne ko nors priežastis, o pasekmė – ją sukėlė gyvenimo prastėjimas ir daugiakultūriškumas, demografinės padėties pasikeitimas. „Nors šie procesai vyksta ilgą laiką, tik per pastaruosius metus žmonės pastebėjo, kad jų kaimynystė – pakitusi. Politikų reakcija į socialinę atskirtį ir nelygybę yra neadekvati. Visi tai žino ir kritikuoja, bet politikai nedrįsta imtis žingsnių ir tai kaip nors tvarkyti“, – tikina pašnekovas.

R. Urbonaitė teigia, kad D. Trumpas problemas akcentavo ir sakė, jog gali vienas pataisyti Ameriką: „Tai, kaip jis viską pateikė – bandymas įtikinti žmones. Niekas nenuneigs fakto, kad žmonės jaučia blogėjimą, problemas. Blogiausia, kad mes turime tą populizmo bangą, kuri ateina su pasakymu, kad viskas bus išspręsta, bet nežinoma, kaip tai padaryti.“

Anot K. Girniaus, politikai bijo šnekėti apie blogus dalykus, o dar viena Amerikos problema yra tai, kad nesirūpinama žmonėmis, kurie nukenčia: „Prekybos sutartys faktiškai tapo nemėgstamos po to, kai Barnie Sandersas ir kiti pasakė, kad jas reikia atmesti. Tačiau jos naudingos. Problema buvo tai, kad sutartys naudingos apskritai, bet yra žmonių, dirbančių pramonėje ir smarkiai dėl to nukenčiančių.“

Kaip sako pašnekovas, niekas negalvojo, kad Amerikoje bus žmonių, kurie neteks darbų ir liks blogoje padėtyje – nebuvo jokių programų jiems perkvalifikuoti ar suteikti ilgesnę paramą. „Manau, kad vienintelis darbininkas, kurį sutinka D. Trumpas – jo vairuotojas arba virėjas. Su paprastais žmonėmis jis nebendrauja, nemanau, kad turi jiems didelių simpatijų. Galbūt respublikonai ir mėgins rūpintis žmonėmis, bet tai neužtikrinta“, – teigia K. Girnius.

R. Urbonaitės manymu, JAV vidinis susiskaldymas ir silpnėjimas visuomet yra signalas Rusijai: „Rusija turi strategiją dėl silpnėjančios JAV, silpnėjančio NATO aljanso, aižėjančios ES. Rusijai tai palanku, ji gali tai išnaudoti savo nacionalinių valstybinių interesų patenkinimui. Manau, kad šiandien Kremliuje buvo pasidžiaugta, bet tai nereiškia, kad ten nesibaiminama dėl D. Trumpo nenuspėjamumo.“