Pereiti į pagrindinį turinį

Rinkimai baigėsi – skaičiuojami rezultatai

34-iose šalies savivaldybėse sekmadienį vyksta merų rinkimų antrasis turas. Balsavimas rinkimų apylinkėse baigėsi 20 val., skaičiuojami rezultatai.

Rinkėjų aktyvumas

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse balsavo beveik 46 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Sekmadienį iki apylinkių uždarymo 20 val. savo valią pareiškė 35,77 proc. rinkėjų, dar 10,05 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 45,82 procento.

„Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture, pirmame ture mes turėjome 9,41 proc., dabar turime virš 10 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas.

Aktyviausiai antrajame ture balsavo Pagėgių rinkėjai – 62,13 proc., Alytaus rajone balsavo 59,93 proc., Lazdijų rajone – 56,01 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas fiksuotas Panevėžio rajone – 27,61 proc., Šiaulių rajone – 27,89 proc., Kelmės rajone – 33,32 procento.

VRK vicepirmininkas taip pat informavo, kad Anykščių rajone anuliavus pirmos išankstinio balsavimo dienos rezultatus, kai į rinkimus po teismo sprendimo grąžintas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis, iš šimto antradienį balsavusių rinkėjų teise perbalsuoti pasinaudojo 74 rinkėjai.

„Labai noriu pasidžiaugti, kad nepaisant rezonansinių situacijų Anykščių rajone ir Visagine, mes vis tik turime sklandų balsavimą abiejose savivaldybėse“, – sakė A. Puksas.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas K. Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus, o K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui antradienį. VRK anuliavo tuos dienos išankstinius balsus Anykščiuose, o rinkėjams sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš naujo.

Merų rinkimų antrasis turas vyko Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pirmajame ture kovo 5 dieną buvo išrinkti 26 merai, o rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento. Per išankstinį balsavimą savo valią tuomet pareiškė 9,41 proc. rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Ankstesniuose savivaldos rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 47,9 proc., o antrajame – 41,28 procento.

Merai antrajame ture 2019-ųjų kovą buvo renkami 41-oje savivaldybėje. 

Išankstinis balsavimas

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė beveik 143 tūkst. arba 10,05 proc. rinkėjų, rodo sekmadienį paskelbti VRK duomenys.

Aktyviausiai balsavo Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 23,44 proc. ir 22,06 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 5,07 proc. rinkėjų. Panevėžio rajone aktyvumas siekė 5,89 procento.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje. Tuomet iki rinkimų dienos balsavo 6,31 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus antrajame ture prasidėjo antradienį ir baigėsi ketvirtadienį.

Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose. Balsuoti namuose galėjo neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus

Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

„Iki 19 valandos buvo gauta 40 pranešimų, pradėti du aplinkybių patikslinimai medžiagose, ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.

Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone, jam buvo nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša, kad rinkimų dieną jos stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.

„Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai“ ,– teigiama pranešime.

„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.

Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas.

„Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK“, – rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime.

Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa.

Organizacijos atstovai daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.

Gyventojai daugiausia skundėsi dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.

„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų“, – sako „Baltosios pirštinės“.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo daugiau nei kelis šimtus įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų