„Turime turėti subalansuotus sprendimus ir įstatymas leis tą padaryti skatinant, kad mūsų darbo rinkoje nebūtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo. Jeigu mes negalime savais užpildyti, tai turime labai aiškius kriterijus, kokie (darbuotojai.- ELTA) gali atvykti“, - teigė premjeras.

Kaip buvo skelbta, trečiadienį Vidaus reikalų ministerijos parengtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir jį lydinčių aktų pakeitimo projektas sulaukė Vyriausybės pritarimo. Juo siūloma reglamentuoti kvotų nustatymą iš trečiųjų šalių atvykstantiems užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje.

Dabartinis teisinis reguliavimas skelbia, kad trečiųjų šalių piliečiai yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie, turėdami nacionalinę vizą, į Lietuvą atvyksta dirbti pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta.

Pagal pritartą įstatymo projektą, kvota kiekvienais metais būtų nustatyta darbo rinkos stebėseną atliekančios Užimtumo tarnybos, kuri taip pat ir tvirtina profesijų, kurių darbuotojų šalyje trūksta, sąrašą. Pirmoji kvota užsieniečiams, planuojantiems dirbti Lietuvoje, manoma, bus nustatyta nuo 2021 metų.

Už kvotos sekimą bus atsakingas Migracijos departamentas, kuris stebės vizų ir leidimų laikinai gyventi skaičių bei Užimtumo tarnybos informaciją apie įdarbintus užsieniečius, kuriems nereikia nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi. Kvotos duomenys turėtų būti skelbti viešai.

Pasak statistikos, pastaraisiais metais ženkliai išaugo trečiųjų šalių piliečių, atvykusių dirbti į Lietuvos įmones pagal trūkstamas profesijas, skaičius. 2016 metais jis buvo 18 tūkst., o 2017-aisiais - 40 tūkst. Praėjusiais metais jis buvo 52 tūkst.