„Aš norėčiau pasakyti, jog mūsų žvalgyba ir mes žinome šiek tiek daugiau, matyt, nei švedai, ir tą informaciją tikrai mūsų specialiosios tarnybos, žvalgybos tarnybos valdo, ją pateikia valstybės vadovams. Kažkokių papildomų veiksmų dėl to imtis ar papildomų grėsmių dėl to nekyla“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.

Taip jis kalbėjo paklaustas apie švedų transliuotojo SVT naujais palydoviniais vaizdais remiantis paskelbtą informaciją, kad pastaraisiais metais šalia Europos išplėstos ir atnaujintos mažiausiai penkios Rusijos branduolinių ginklų bazės. Nuotraukose taip pat matyti bandymų poligonai, aptvertos geležinkelio stotys ir kita.

Aktyvi plėtra pastebėta Kaliningrado srityje, kur numanomoje branduolinio ginklo saugykloje atlikta didelė rekonstrukcija. Lenkijos vyriausybės duomenimis, Kaliningrado srityje saugoma apie 100 taktinių branduolinių ginklų.

Tarp kitų objektų minimi Baltarusijoje esanti Asipovičų bazė, kur sovietmečiu veikė branduolinių ginklų saugykla, branduolinių ginklų srities bandymų bazė Naujojoje Žemėje ir Kolos pusiasalis, ten pastatyta apie 50 saugojimo bunkerių balistinėms raketoms, skirtoms apginkluoti povandeninius laivus.

Pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, tai yra priežastis bendrai kalbėti apie branduolinį atgrasymą ir apie pačius pajėgumus Europoje.

Visgi Lietuvos diplomatijos vadovas BNS sakė, kad šiuo metu nesama informacijos, verčiančios labiau nerimauti.

„Tai nėra nauja, ir tikrai, koks yra dabartinis statusas, mes tą informaciją turime. Jokios naujos informacijos, kuri mums dar labiau padidintų nerimą, jos nėra. Kita vertus, ir dabartinės jos pakanka. Rusija demonstratyviai (...) rodo savo infrastruktūros, karinės, taip pat ir su branduoliniais pajėgumais, plėtrą“, – kalbėjo K. Budrys.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė BNS teigė, jog Vilnius atidžiai stebi Maskvos plėtojamus branduolinius pajėgumus Lietuvos pašonėje – tiek Kaliningrade, tiek Baltarusijoje.

Nepaisant to, jog pastarąjį dešimtmetį Rusija daug lėšų investavo į ginkluotųjų pajėgų plėtrą, ministrė pabrėžė NATO, kaip branduolinio aljanso, svarbą.

„Matome agresyvią (Rusijos – BNS) retoriką branduoliniais klausimais, tačiau Maskvai nuolat siunčiama žinia, kad NATO branduolinis atgrasymas yra patikimas ir efektyvus“, – sakė D. Šakalienė.

Kaip skelbė BNS, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai lapkritį pasirašė atnaujintą šalies branduolinės doktrinos versiją, kurioje sumažinti ribojimai, sudarant galimybę atominiu ginklu atsakyti net į įprastinę ataką, remiamą branduolinės galios.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad branduolinis atgrasymas nebeaktualus dėl pakitusio karo pobūdžio.

Ministras K. Budrys sakė su tokiais teiginiais nesutinkantis bei pažymėjo, jog branduolinis atgrasymas turi labai didelę reikšmę ir prasmę.

„Kaip tik ir branduolinio atgrasymo tema yra numeris vienas, apie ką yra kalbama, koks bus ateityje modelis. Ir aš labai džiaugiuosi, kad turime labai aiškius patikinimus iš Jungtinių Valstijų, kad branduolinio atgrasymo pati strategija, ji ir toliau lieka galioti“, – teigė K. Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis gegužės pradžioje interviu LRT nurodė, kad NATO branduolinis atgrasymas Europoje yra paremtas JAV pajėgumais, kurie „būtų judinami pačioje paskutinėje vietoje“.

Vienintelė branduolinė galia Europos Sąjungoje yra Prancūzija.

Jos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kovą pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.