- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, jog rengiantis Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą šalies institucijos visus infrastruktūros vykdo taip, kaip suplanuota. Visgi, anot jos, yra apgalvotos ir galimos alternatyvos, jeigu vykstantys darbai dėl nenumatytų aplinkybių būtų sutrikdyti.
„Dėl brigados įsikūrimo – mes visiškai pilnai dirbame pagal planą A. Bet mes būtume labai blogi planuotojai, jeigu neturėtume net apgalvoję kažkokios reakcijos, jeigu susiklostytų kažkokios nenumatytos aplinkybės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Faktas tas, kad mes tikrai dirbame pagal planą A ir tikrai sieksime padaryti viską ir užtikrinti pasirengimą taip, kaip yra sutarta. Tiesiog reikia suprasti, kokio dydžio tai uždavinys“, – tęsė ji.
Premjerės teigimu, iš esmės sprendimai dėl brigados dydžio karinio vieneto dislokavimo Lietuvoje priimti maždaug prieš metus. Tačiau, pasak I. Šimonytės, institucijos jau iš anksto ėmė ruoštis tokiam žingsniui.
„Prieš tai mes turėjome labai ilgas diskusijas ir atrodė, kad gal to sprendimo ir nepavyks pasiekti. Tai labai gerai, kad mes, tikėdamiesi, kad tą sprendimą pasiekti pavyks, šiaip pakankamai iš anksti pradėjome daug darbų daryti, jau planuodami ir būsimos brigados poreikius“, – pažymėjo ministrė pirmininkė, akcentuodama, kad realūs brigados karių poreikiai paaiškėjo tik praėjusių metų pabaigoje.
„Mes dirbame labai įtemptomis sąlygomis, kai realiai ką tik sužinojome, ko reikia, ir bandome tai įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laikotarpį“, – sakė politikė.
Mes dirbame labai įtemptomis sąlygomis, kai realiai ką tik sužinojome, ko reikia, ir bandome tai įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laikotarpį.
Pastaruoju metu diskusijos dėl to, ar Lietuva tinkamai rengiasi priimti Vokietijos karius, verda ir tarptautinėje spaudoje. „Business Insider“ skelbė, kad brigada Lietuvoje gali būti dislokuota vėliau, nei suplanuota, mat vėluojama įrengti reikalingą infrastruktūrą.
Kritiškai apie pasirengimą kalbėjo ir buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Interviu „Verslo žinioms“ į atsargą pasitraukęs generolas paragino galvoti apie alternatyvų planą dėl vokiečių brigados karių ir jų šeimų Lietuvoje priėmimo. Pasak V. Rupšio, šiuo metu steigiant reikalingą infrastruktūrą „iki šiol į žemę nėra įkastas nei vienas kastuvas“.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje vyks Seimo ir Ukrainos parlamento asamblėja, lankysis R. Stefančiukas1
Vilniuje, Seime, pirmadienį vyks Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėja, šalyje šia proga lankysis ir Aukščiausiosios Rados vadovas Ruslanas Stefančiukas. ...
-
R. Sinkevičius rinksis darbą Seime, o mandatą gavęs V. Gailius dar neskuba palikti Joniškio3
Praėjusį sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Seimą patekęs laikinasis Jonavos rajono meras, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius apsisprendė, jog dirbs nacionalinėje politikoje – Jonavai teks ieškotis naujojo rajono vadovo. Tuo metu liber...
-
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose. ...
-
Siūloma keisti Pasaulio lietuvių apygardos sudarymo tvarką6
Pasaulio lietuvių apygardoje parlamentarės mandato antrame rinkimų ture sieksianti Seimo narė Aušrine Armonaitė siūlo keisti jos formavimo tvarką. Sudarant šią užsienio lietuviams skirtą apygardą ji siūlo remtis ne balsavusių, o užs...
-
V. Uspaskichas jaučiasi laimėjęs Seimo rinkimus: dėl Darbo partijos likimo bus sprendžiama lapkritį13
Vasarą Darbo partijai vadovauti dar kartą grįžęs Viktoras Uspaskichas nesureikšmina prasto jo vesto „Taikos koalicijos“ sąrašo pasirodymo Seimo rinkimuose. Teisėsaugos akiratyje atsidūrusio bei „darbiečiams“ perga...
-
Pasaulio lietuvių apygardoje prireiks antrojo rinkimų turo: varžysis A. Armonaitė ir D. Asanavičiūtė15
Suskaičiavus paštu keliavusius rinkėjų balsus paaiškėjo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje prireiks antrojo Seimo rinkimų turo, kuriame susirungs Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių ...
-
Suskaičiuoti Pasaulio lietuvių balsai: paaiškėjo, ar „valstiečiai“ išsaugojo iškovotas vietas Seime42
Į sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, „valstiečiai“ išsaugojo daugiamandatėje iškovotas šešias vietas parlamente, šeštadienį rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK...
-
Baigus skaičiuoti užsienio lietuvių balsus, paaiškės „valstiečių“ mandatų likimas2
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, šeštadienį prieš vidurdienį paaiškės „valstiečių“ iškovotų mandatų likimas. ...
-
R. Žemaitaitis abejoja, ar V. Blinkevičiūtė eis į premjeres: yra socialdemokratų blaškymasis11
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė blaškosi tarp galimų koalicijos partnerių ir vargu ar imsis premjerės pareigų, sako „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. ...
-
VRK dar kartą perskaičiavus balsus, Panemunėje G. Skaistė varžysis su socialdemokratu20
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį perskaičiavus rinkėjų balsus vienmandatėje Panemunės apygardoje, į antrąjį rinkimų turą pateko konservatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir socialdemokratas Audrius Radvilavičius. ...