Premjerė dėl migrantų sulaikymo termino: žmogaus teisė kirsti sieną nėra besąlygiška

„Reikia spręsti klausimą toliau, ką mes darome su žmonėmis, kurie yra kirtę Lietuvos sieną, ir reikia vertinti situaciją kiekvienu konkrečiu atveju, kaip reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai“, – klausiama, kam reikia pratęsti migrantų sulaikymo terminą, antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Klausiama, ar Seimo svarstomos nuostatos yra suderinamos su žmogaus teisių reikalavimais, premjerė sakė, kad „yra ir tokių pozicijų, kur atrodo, kad žmogaus teisė kirsti sieną ir atsidurti kitoje valstybėje yra besąlygiška“.

„Aš apgailestauju, bet taip nėra, yra labai aiškūs pagrindai, principai, pagal kuriuos žmonės privalo būti priimami, bet iš tų prašymų, kurie buvo pateikti dėl prieglobsčio, jums turbūt žinoma, kad rasta pagrindo juos patenkinti yra absoliuti mažuma. Absoliuti dauguma Migracijos departamento sprendimų yra teismų patvirtinami“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Reikia spręsti klausimą toliau, ką mes darome su žmonėmis, kurie yra kirtę Lietuvos sieną, ir reikia vertinti situaciją kiekvienu konkrečiu atveju.

Seimas antradienį svarsto Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas dėl neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje sąlygų pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo laikotarpiui, jei būtų nespėta baigti nagrinėti skundai dėl prieglobsčio prašymo.

Pagal projektą, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus. Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

VRM teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo terminui užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams taikomas procedūras. Dėl pastarųjų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko apie 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.