„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau, bet prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą, tai prezidiumas šį klausimą bet kokiu atveju svarstys“ – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Seimas antradienį jau per pirmą balsavimą atmetė siūlymą rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Nutarimo projektą inicijavo Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą.

Pirmalaikių rinkimų nepalaikė ir dalis jį inicijavusios konservatorių frakcijos – už buvo 34, prieš balsavo 14 ir susilaikė du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Kitų dviejų koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, frakcijų atstovai vienbalsiai buvo „prieš“.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau buvo paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje atsistatydins. Tai reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą.

Aš nesu asmeniškai Vyriausybėje, aš esu deleguota partijos, mano sprendimai, kokie jie bebūtų, vis tiek turės būti aptarti prezidiume.

„Aš nesu asmeniškai Vyriausybėje, aš esu deleguota partijos, mano sprendimai, kokie jie bebūtų, vis tiek turės būti aptarti prezidiume. Kai prezidiume aptarsime, tuomet aš ir (paskelbsiu sprendimą – BNS)“, – pasikeitusią poziciją antradienį aiškino premjerė.

Į klausimą, ar ji nori likti dirbti Vyriausybės vadove, I. Šimonytė atsakė: „Aš dirbu“.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų žurnalistams sakė, kad I. Šimonytės Vyriausybės likimą lems koalicijos partnerių, konservatorių prezidiumo pozicija ir pačios premjerės apsisprendimas.

„Yra labai svarbi prezidiumo diskusija ir koks partijos matomas kelias, taip pat koalicijų partnerių. Matome, kad liko kiek daugiau nei metai iki kitų metų rinkimų, kokie yra lūkesčiai, kokios yra galimybės, ką reikėtų nuveikti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Buvęs premjeras, šiuo metu opozicijoje esantis parlamentaras Saulius Skvernelis antradienį žurnalistams komentuodamas situaciją teigė, jog „matome, kad nieko iš tos dramos neišeis“.

„Vertinam taip, kaip ir vertinome nuo pat tos dienos, kai buvo idėja išmesta dėl pirmalaikių rinkimų: drama užgesinti skandalą Vyriausybėje. Tai visi turbūt supratome, kad nei rinkimų nebus, nei premjerė atsistatydins“, – žurnalistams Seime teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Anot jo, Vyriausybės vadovas yra laisvas priimti sprendimą ir nei partija, nei jos prezidiumas dėl to pasisakyti neprivalo.

Kilus abejonių dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis buvusios Kauno tarybos narius konservatorę finansų ministrę Gintarę Skaistę ir Liberalų sąjūdžio atstovą kultūros ministrą Simoną Kairį.

„Kils klausimas toliau – kaip kiti du ministrai, kur buvo įsivėlę į istorijas, ar mes jau pamiršime visa tai?“ – antradienį kalbėjo opozicijos lyderis.

Jis teigė, kad čia labai svarbi bus prezidento pozicija ir jo požiūris į minėtus ministrus.

„Nuo jo labai daug priklauso. Gali turėti tokią situaciją, jei elgsis vienodai teisingai visiems – tai du ministrai negalės įžengti į Prezidentūrą, jeigu jie nepasitrauks ir nepaklausys prezidento“, – sakė S. Skvernelis.

Jis priminė, jog tokia situacija buvo susiklosčiusi jam vadovaujant Vyriausybei, kuomet Prezidentūroje persona non grata buvo tapęs tuometinis Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo pripažinusiu patekusiu į interesų konfliktą dėl pavaldžių įstaigų apmokėtų pietų.