„Man yra tekę susidurti su tokiais atvejais, kai ne kažkokių tankų gamintojai, o mūsų pačių pramonės atstovai yra priekaištavę, kad jiems yra sunku ateiti į Krašto apsaugos ministeriją ir kariuomenę ir pristatyti tai, ką jie apskritai gali pasiūlyti“, – pirmadienį transliuotame interviu „Info TV“ televizijos laidai „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė premjerė.

Mūsų pačių pramonės atstovai yra priekaištavę, kad jiems yra sunku ateiti į Krašto apsaugos ministeriją ir kariuomenę ir pristatyti tai, ką jie apskritai gali pasiūlyti.

„Ne parduoti, ne įkišti į viešuosius pirkimus, o tiesiog turėti diskusiją, ką gamina pramonė, kokie yra kariuomenės poreikiai, ką galėtų pramonė adaptuoti – man su tokiu nusiskundimu ar nuoskauda, kad to dialogo trūksta, yra tekę susidurti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Jos teigimu, būtent dėl to dalis šio dialogo buvo perkelta į Vyriausybę: „Ne tam, kad kažkam padaryčiau poveikį, o tam, kad žmonės kažkaip pradėtų tarpusavyje kalbėtis“.

Vyriausybėje yra rengiama bepiločių orlaivių pajėgumų kariuomenėje ir pramonės vystymo koncepcija.

I. Šimonytė teigė negirdėjusi apie galimą gynybos verslo atstovų spaudimą politikams ar KAM darbuotojams įsigyti korėjietiškus tankus. Premjerė patvirtino, kad Pietų Korėjoje pagaminti tankai, taip pat amerikietiški tankai „Abrams“, kaip vienos alternatyvų buvo vertinami Valstybės gynimo taryboje (VGT), svarstant, kurią techniką įsigyti.

„Apie spaudimą tikrai nesu girdėjusi. Tikrai, kai buvo vertinamos alternatyvos tame pačiame VGT, tai buvo vertinamos visos alternatyvos įskaitant ir šitą (korėjietiškus tankus – BNS). (...) Bet tos alternatyvos buvo vertinamos ir tas vertinimas buvo atliktas pagal bendrą privalumų ir trūkumų balansą“, – teigė I. Šimonytė.

Aš negirdėjau, kad kažkas iš Seimo būtų pasiūlės korėjietiškus tankus.

„Aš negirdėjau, kad kažkas iš Seimo būtų pasiūlės korėjietiškus tankus. Man tokio pasiūlymo niekas nėra pateikęs“, – pridūrė premjerė.

Vystydama kariuomenės diviziją, Lietuva galop pasirinko pirkti vokiškus „Leopard“ tankus.

Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šeštadienį tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot jo, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.