„Aš tikrai galėčiau puikiai ten sudalyvauti“, – pirmadienį publikuotame interviu naujienų portalui „Lrytas“ sakė politikė.
Šiuo metu į EVT vyksta prezidentas.
„Nenorėčiau, kad būtų dirbtinai priešinamos dvi institucijos – Vyriausybė ir Prezidentūra. Mes esame suaugę žmonės, mes galime sutarti ir susitarti dėl tam tikrų dalykų. Tai norėčiau, kad ir šitas klausimas irgi būtų paliktas mūsų susitarimui“, – teigė I. Ruginienė.
Aš tikrai galėčiau puikiai ten sudalyvauti.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, praėjusią kadenciją kėlė valdantieji konservatoriai. Jie dar 2020-aisiais ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.
Prezidentui Gitanui Nausėdai prieštaraujant, šie raginimai buvo nuslopę, tačiau kiek vėliau vėl atsinaujino, tuometiniam konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, pareiškus, kad su Europos lyderiais tartis dėl energetikos turėtų vykti premjerė, o ne prezidentas.
Tuomet G. Nausėda tvirtino neketinantis deleguoti šių funkcijų „kam nors kitam“.
EVT nustato bendrą ES politikos kryptį ir prioritetus, jos nariai yra 27 Bendrijos valstybių ar vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas.
Premjerė: „Taivaniečių atstovybės atidarymas atnešė nulį naudos iš Taipėjaus ir minusą iš Kinijos“
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas neatnešė naudos iš Taipėjaus ir padarė žalos santykiuose su Kinija, sako premjerė Inga Ruginienė.
„Pagrindinė klaida buvo padaryta, kuomet mes bėgdami prieš traukinį (...) paskubėjome ir įsteigėme atstovybę tokiu pavadinimu, kurio niekas iki šiol ES neturėjo – taip galutinai nutraukdami bet kokius, net ir dalykinius santykius su Kinija. Ką tai mums atnešė? Lygiai nulį naudos iš Taivano ir lygiai didelį minusą naudos iš Kinijos“, – pirmadienį publikuotame interviu naujienų portalui „Lrytas“ sakė politikė.
Ką tai mums atnešė? Lygiai nulį naudos iš Taivano ir lygiai didelį minusą naudos iš Kinijos.
I. Ruginienė dar vasarį pareiškė, jog atidariusi atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV, o dėl santykių normalizavimo su Kinija vyksta konsultacijos.
Pasak ministrės pirmininkės, šiuo metu svarbu kelti diskusijas ir Taivanui priminti pažadus bei įsipareigojimus.
„Kelkime diskusijas, ar nereikia mums sugrįžti per tuos pačius dvišalius santykius su Taivanu ir priminti tuos pažadus, kuriuos Lietuva įvykdė ir padarė, bet iš Taivano mes naudos negavome“, – kalbėjo ji.
„Jeigu mes sukertame rankomis, tai aš žinau, kad aš darau viską, kad savo įsipareigojimus įvykdyčiau, ir labai tikiuosi to paties iš partnerio. Ir man nepriimtini tie santykiai, kai vienas stengiasi, o kitas nedaro to, ką iš tikrųjų yra pažadėjęs“, – tikino I. Ruginienė.
Premjerė ne kartą yra sakiusi nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Tuo metu prezidentas G. Nausėda tikina, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.
Tačiau, pasak I. Ruginienės, prezidentas vasarį vykusiame pagrindinių valstybės pareigūnų susitikime apie užsienio ir saugumo politiką pritarė visoms jos išsakytoms pozicijoms.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Praėjusią savaitę paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa parodė, jog šeši iš dešimties šalies gyventojų palaiko atstovybės vardo keitimą.
(be temos)
(be temos)