„(Iš – BNS) „Nemuno aušros“ atstovų, kurie šiandien dalyvavo susitikime, taip, toks patikinimas yra“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Galimas dalykas, kad frakcija yra skirtingos nuomonės, bet kalbant apie partijos vadovą, galbūt ne tiek pačios nuomonės pobūdis yra problema, kiek ta nuomonė pernelyg dažnai keičiasi. Tada jau sunku suprasti šiuo laiko momentu, kokia ta nuomonė yra apskritai“, – kalbėjo jis.
Susitikime su šalies vadovu dalyvavo „aušriečių“ deleguoti Seimo vicepirmininkai – Raimondas Šukys ir Daiva Žebelienė.
BNS rašė, kad poligono įstatymas turėtų būti priimamas artėjančioje Seimo pavasario sesijoje, tačiau lieka neaišku, ar visi valdantieji siūlymą palaikys.
Koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis praėjusią savaitę tikino po karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose nebematantis galimybės kurti karinį poligoną.
Anot politiko, įvykiai rodo, kad dabar svarbiausia yra oro gynybos sistemos, o poligonai, kur laikoma ginkluotė, karinė technika, tampa priešiškų jėgų taikiniu.
Šiuos teiginius krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vadino „keista interpretacija“ bei paragino kolegas klausyti profesionalų ir priimti kariuomenei reikalingus sprendimus.
Prezidentas teigė besitikintis, kad įstatymų projektas sulauks tiek pozicijos, tiek opozicijos partijų plataus palaikymo.
„Iš esmės šitaip mes ir įrodome, ar nacionalinis saugumas mums rūpi, ar ne. Kalbėti apie nacionalinį saugumą, jo svarbą ir neleisti daryti būtinų žingsnių tam, kad Lietuvos kariuomenė turėtų kur vykdyti pratybas, na, tai yra demagogija“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mes turime šiandien vengti demagogijos, kadangi laiko neturime pasiruošimui labai daug ir turime tą laiką išnaudoti ne kažkokiai tokiai nekonstruktyviai veiklai, o labai greitai imti jautį už ragų, priiminėti įstatymus ir daryti kitus sprendimus, susijusius su infrastruktūros mūsų atnaujinimu ir plėtimu“, – teigė jis.
Požiūrių įvairovė, anot šalies vadovo, yra sveikintina, tačiau tie žmonės, kurie turi kitokią nuomonę dėl planuojamo poligono, turėtų ją labai gerai pagrįsti.
„Jeigu yra nepagrindžiama, o tiktai sakoma, kad reikia draugauti su Kremliumi ar kažkokią panašią politiką vykdyti, be abejo, tokiai politikai mes pritarti negalime ir tai yra visiškai išsiskirianti su Lietuvos užsienio politikos prioritetais nuomonė“, – akcentavo G. Nausėda.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas akcentavo ir kitų gynybos projektų svarbą.
„Be savo karinių gynybinių pajėgumų sustiprinimo labai svarbu laiku užtikrinti mūsų sąjungininkų galimybę atvykti ir dalyvauti. Projektai su JAV ir su Vokietijos brigados pasirengimas yra iš tikrųjų mūsų prioritetai, – kalbėjo J. Olekas. – Ir taip, kaip ir prezidentas, galiu patikinti, kad Seime vyksta tarp politinių grupių diskusijos ir man atrodo, kad šių įstatymų priėmimas sulauks plataus palaikymo.“
Valstybės gynimo taryba pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai.
Krašto apsaugos ministerija sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
(be temos)
(be temos)
(be temos)