Prezidentas: Berlynas vertins galimybes prisidėti, stiprinant oro gynybą Baltijos šalyse

Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą.

„Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais. Jis priėmė tai duomėn, be jokios abejonės, kad konsultuosis su savo kariuomenės specialistais. Ir tikiuosi, kad mes palaikydami tolesnį kontaktą galėsime išsiaiškinti“, – tvirtino G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad Baltijos šalių siūlymu oro gynybos sistemos elementai galėtų būti dislokuojamos jose rotaciniu pagrindu, „suprantant, kad tai yra ribota gėrybė ir nėra oro gynybos sistemų Europoje pertekliaus“.

Prezidentas pabrėžė, kad susitarimai dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione pasiekti dar Madrido viršūnių susitikimo metu, o šiuo metu į klausimą siekiama „žiūrėti sistemiškai“.

Anot šalies vadovo, Lietuva kalbasi ir su kitų valstybių atstovais, tarp jų – Nyderlandais.

„Šį klausimą iškėliau savo susitikime su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute), jis taip pat užsirašė šį mūsų pageidavimą. Mes kreipsimės ir į kitas valstybes, ir tada derinsime mūsų reikmes ir jų galimybes“, – tvirtino prezidentas.

„Labai tikiuosi, kad kai jau pasieksime keletą valstybių, kad vis dėlto bus galimybė sukomplektuoti tam tikrą daugiau ar mažiau išbaigtą oro gynybos sistemą Lietuvoje. Bet čia dar turi praeiti šiek tiek laiko, nes mes dar tik pradedame šituos pokalbius“, – sakė jis.

Anot G. Nausėdos, kalbama tiek apie vidutinio, tiek apie ilgo nuotolio sistemas.

„Tai yra „Patriot“, NASAMS – mes turime juos, bet turime tik Zoknių erdvei ginti. Kalbame apie radarus. Tai yra pakankamai plati sistema ir dabar nenorėčiau įsivelti į karinio pobūdžio diskusiją. Tiesiog, turime kalbėti apie visą spektrą elementų, kurių visuma ir sudaro gynybą kaip tokią“,  – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuva ir kitos rytinio sparno šalys jau kurį laiką siekia, kad jose būtų dislokuoti oro gynybos pajėgumai. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.

Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Baltijos šalyse šiuo metu dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.