A. Merkel patikino: Vokietijos kariai liks Lietuvoje

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Vokietijoje susitiko su kanclere Angela Merkel aptarti europinę darbotvarkę ir saugumo klausimus.

Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas.

Tai yra trečiasis prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti Lietuvos prezidento vizitas į užsienį. Anksčiau G. Nausėda lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje.

Prieš vizitą G. Nausėda Vokietiją pavadino „viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje“ ir žadėjo siekti sustiprinti prekybinius santykius.

Mezgant asmeninį ryšį, pirmasis G. Nausėdos ir A. Merkel susipažinimo pokalbis įvyko vokiečių kalba – šią kalbą prezidentas gerai išmoko studijuodamas Vokietijoje 1990-1992 metais.

Dėl A. Merkel sveikatos problemų vadovai himnų klausėsi sėdėdami.

G. Nausėdos vizitas sulaukė nemažo vietos žiniasklaidos dėmesio, nes tai pirmas A. Merkel susitikimas su užsienio valstybės vadovu jai pirmadienį grįžus į darbą po trijų savaičių atostogų.

A. Merkel: Vokietijos kariai liks Lietuvoje

Vokietijos kanclerė A. Merkel sako, kad Vokietija tęs vadovavimą tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje ir vykdys oro policijos Baltijos šalyse misiją.

„Savo sustiprintu dalyvavimu su NATO pajėgomis padedame stiprinti Lietuvos saugumą. Tai norime tęsti ir toliau, kaip ir tęsti oro erdvės kontrolę“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė A. Merkel.

Vokietija į Lietuvoje dislokuotą sąjungininkų batalioną yra atsiuntusi apie 550 karių.

Panašūs vienetai yra dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje nuo 2017 metų, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo tada Vokietija penkis kartus siuntė naikintuvus kelių mėnesių budėjimui į Aviacijos bazę Šiauliuose, rodo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenys.

Lietuva iš Vokietijos perka karinės technikos ir įrangos už beveik pusę milijardo eurų.

Prezidentas G. Nausėda sakė besitikintis, kad ateityje Lietuva ir Vokietija turės dar daugiau galimybių bendradarbiauti įsigijant karinę įrangą ir efektyviai įgyvendinant „ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos sistemą“.

„Tikiuosi, kad Vokietijos pagalba šioje srityje bus labai reikšminga“, – kalbėjo šalies vadovas.

Vokietija žada investuoti per 100 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.

Vykdant bendradarbiavimo projektus, Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ yra priskirta Vokietijos divizijai. Be to, Lietuvos kariai Malyje veikia Vokietijos kontingento sudėtyje.

Perspėjo politikus dėl gynybos biudžeto

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį perspėjo, kad artėjant Seimo rinkimams politikai gali atsisakyti planų didinti gynybos biudžetą tokiu tempu, kaip numatyta partijų susitarime.

Šalies vadovas sakė matantis grėsmių, kad gali būti „pradedama svyruoti artėjant rinkimams, galvojant apie tai, kad dabar politinis ciklas nelabai patogus šitam tikslui“.

„Turime patys sau atsakyti, ar mes jaučiamės politiškai tvirti toliau įgyvendinti šį tikslą, ar vis dėlto darome kompromisus ir mėginame taupyti savo saugumo sąskaita“, – žurnalistams Berlyne sakė G. Nausėda.

„Politinis ciklas turėtų nevaidinti esminio vaidmens, nes toks ir yra nacionalinio susitarimo ciklas – padaryti procesą nepriklausomą nuo rinkimų karuselės“, – pridūrė šalies vadovas.

Gynybos klausimai yra viena iš svarbiausių temų per prezidento vizitą Vokietijoje trečiadienį ir ketvirtadienį.

Lietuvos politinių partijų lyderiai pernai pasirašė susitarimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pastaraisiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia apie du procentus.

Prie susitarimo iš didžiųjų partijų neprisidėjo tik socialdemokratai.

G. Nausėda: Lietuva neatsisakys priimti pabėgėlių

Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva neatsisakys dalyvauti naujose Europos Sąjungos (ES) iniciatyvose dėl pabėgėlių paskirstymo po valstybes nares, siekiant sumažinti pietinėms šalims tenkančią naštą.

Šalies vadovas trečiadienį po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad Lietuva, sutikdama priimti pabėgėlius, rodo solidarumą.

„Būsimosiose iniciatyvose Lietuva tikrai neatsisakys dalyvauti, kadangi puikiai suprantame, kad būdami Europos Sąjungos nariais turime ir teises, ir pareigas bei atsakomybes“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.

Prezidentas kartu pabrėžė, kad pabėgėlių paskirstymas „turi būti suderintas su galimybėmis“.

Lietuva prieš kelerius metus sutiko dalyvauti ES programoje paskirstyti dalį pabėgėlių, užplūdusių Italiją ir Graikiją per Viduržemio jūrą.

Pagal ją Lietuva priėmė 490 žmonių iš tokių šalių kaip Irakas ir Sirija, bet dauguma iš jų vėliau išvyko iš šalies į turtingesnes Europos valstybes. Lenkija ir Vengrija pabėgėlius priimti atsisakė.

Tai yra tam tikras pavojus ir smūgis energijos tiekimo diversifikavimui Europos Sąjungoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) praeitą mėnesį paskelbė, kad 14 Europos šalių sutiko sukurti naują solidarumo mechanizmą pasidalyti pabėgėlius, tačiau daugiau detalių apie šią iniciatyvą kol kas nėra.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su G. Nausėda sakė, kad remia būsimosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą spręsti migracijos problemas, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtina pasiekti susitarimus su Afrikos šalimis ir užtikrinti taiką Libijoje ir Sirijoje, siekiant apriboti migrantų srautus.

„Jeigu būtų taip, kad migrantai, pabėgėliai atvyktų į Vokietiją, esu įsitikinusi, kad mums reikėtų naujo mechanizmo ir kad visų įsipareigojimai būtų aiškūs. Dėl to pritarsiu naujosioms Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pastangoms spręsti šį klausimą“, – kalbėjo A. Merkel.

„Nord Stream 2“ turi atsižvelgti į Ukrainą

G. Nausėda sako, kad pokalbiuose su Vokietijos kanclere A. Merkel sutarė, jog tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“ turi būti gerbiami Ukrainos interesai.

G. Nausėda sakė susitikime išreiškęs „pakankamai skeptišką požiūrį“ dėl šio projekto, kuriuo Baltijos jūros dugnu Vokietijai numatoma tiekti rusiškas dujas, apeinant Ukrainą, Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Tai yra tam tikras pavojus ir smūgis energijos tiekimo diversifikavimui Europos Sąjungoje“, – bendroje spaudos konferencijoje Berlyne trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Yra dar vienas labai svarbus klausimas – tai yra Ukrainos interesai, dujų tranzito per šalį interesai, ir šioje vietoje gerbiama ponia Merkel pritarė, kad šitų Ukrainos interesų būtina paisyti“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Beveik baigiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui vadovauja Rusijos dujų kompaniją „Gazprom“. Jį taip pat finansuoja vokiečių, olandų, austrų ir prancūzų įmonės. Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas.

Prezidentą vizito metu lydi pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji kartu su prezidentu trečiadienio popietę apsilankys prie Berlyno sienos. D. Nausėdienė Berlyne taip pat lankysis Vokietijos amatų rūmuose.

Ketvirtadienį G. Nausėda susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).



NAUJAUSI KOMENTARAI

mm

mm portretas
na va, ilgai nereikėjo laukti. prezidentas jau suvystytas. čia kaip toje lietuvių apysakoje, kai mužikas išsiruošė pas kleboną pareikšti, kad jis daugiau nemokės dešimtinės. bet kai pamatė jį, tai ne tik sumokėjo dešimtinę, bet dar ir pridėjo 20 rublių viršaus.

...

... portretas
Išvijom kryžiuočius, išvysim ir šiuos.

Anonimui Pidarui

Anonimui Pidarui portretas
Lietuvoje neblogos gegutės t.t..
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių