„Moldovos ir Ukrainos narystė ES ne vėliau kaip iki 2030 metų yra strateginis Lietuvos tikslas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) antradienį sakė šalies vadovas.
Jis pasveikino Moldovos iki šiol pasiektą pažangą įgyvendinant reformas ir paragino tęsti šį darbą.
„Raginame Moldovą tęsti ir spartinti būtinas su ES susijusias reformas, padaryti jas negrįžtamas, o jų naudą juntamą ir suprantamą visuomenei“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Dėmesys pamatiniams dalykams, ypač teismų reformai ir kovai su korupcija, išlieka esminis sėkmei kelyje į Europos Sąjungą ir yra centrinis stojimo derybose“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad 2030 metai yra pagrįsta data Moldovai ir daliai kitų Europos valstybių prisijungti prie Bendrijos.
Raginame Moldovą tęsti ir spartinti būtinas su ES susijusias reformas, padaryti jas negrįžtamas, o jų naudą juntamą ir suprantamą visuomenei.
„Mes visada pasisakėme už tai, kad siektina data yra labai svarbus politinio proceso elementas. (...) Kalbame apie visapusišką tiek Moldovos, tiek kitų (valstybių – BNS), pirmiausia Juodkalnijos, Albanijos, Vakarų Balkanų valstybių stojimo datą. Man atrodo, kad tai yra pagrįsta realiomis galimybėmis“, – sakė jis.
„Jeigu pavyktų šį procesą dar sutrumpinti ir pasiekti narystės anksčiau, mes tuo tiktai džiaugtumės, bet manau, šiandien svarbiausia yra tai, kad visos šalys kartu turėtų vienodas galimybes arba būtų joms atlyginama pagal jų nuopelnus, pagal pastangas įgyvendinant reformas ir visos šalys nusipelno tapti ES narėmis“, – pridūrė jis.
G. Nausėdai pritarė ir M. Sandu, kuri teigė, kad Kišiniovui realu po ketverių metų būti ES nare.
„Manau, kad 2030 metai yra realus Moldovos įstojimo į ES terminas. Manome, kad tai realus Moldovos sutarties pasirašymo iki 2028 metų grafikas. Esame visiškai įsipareigoję ir rodome pažangą siekdami šio tikslo“, – sakė prezidentė.
Anot jos, praėjusiais metais paskelbtoje vertinimo ataskaitoje Moldova buvo įvardyta kaip geriausia tarp šalių kandidačių.
„Jei tai iš tiesų yra nuopelnais pagrįstas procesas, manau, kad ES šis grafikas taip pat turėtų būti realus“, – kalbėjo ji.
M. Sandu pabrėžė, kad stojant į Bendriją labai svarbu išspręsti konfliktą Padniestrėje, dabar tam ieškomi sprendimai.
„Didžiausia reintegracijos kliūtis, žinoma, yra neteisėtai ten dislokuotos Rusijos kariuomenės buvimas. Taigi, kai tik rasime šios problemos sprendimą, likusį procesą bus galima atlikti ne per mėnesį. Tai vis dar etapais vykstantis procesas, bet vyriausybė daug dirba ir mes esame visiškai įsipareigoję taikiai šalies integracijai“, – sakė Moldovos prezidentė.
Tuo metu Lietuvos vadovas užtikrino, jog Vilnius ir toliau dalinsis savo patirtimi sklandesniam šalies vystymuisi ir stojimui į ES.
„(Moldovos – BNS) parlamento rinkimų išvakarėse mūsų kibernetinio saugumo ir strateginės komunikacijos komandos intensyviai dirbo pačioje Moldovoje, padėdamos atremti tas Rusijos informacines atakas. (...) Esame pasirengę šiomis žiniomis ir šiais gebėjimais dalintis ir ateityje“, – nurodė jis.
„E. valdžios sprendimai, verslo sprendimai, mokesčių administravimas, elektroniniai sprendimų vartai, muitinė, kitos sritys – tai yra sritys, kuriose tikrai turime kuo pasidalinti, turime kuo pasigirti ir tą realiai ir darome“, – kalbėjo G. Nausėda.
Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios reformos, o šalis gali stabdyti politinės kliūtys.
Juodkalnija teigia norinti užbaigti derybas iki 2026 metų pabaigos, Albanija siekia jas užbaigti 2027-aisiais, o Ukraina ir Moldova – 2028 metais.
Net ir šaliai kandidatei įveikus visas derybų kliūtis, prisijungimui prie ES vis tiek reikia vieningos dabartinių bloko valstybių narių paramos.
Prie bloko ketino prisijungti ir Sakartvelas, tačiau ES de facto jau sustabdė šalies paraišką dėl pasikeitusios Tbilisio politinės krypties.
Šiuo metu ES turi 27 valstybes nares.
(be temos)
(be temos)
(be temos)