„Turime padirbėti, kad būtų įgyvendintas tas vadinamasis karinis Šengenas, kad kariuomenės pajėgumai galėtų per sienas judėti be jokių biurokratinių kliūčių. Negalėčiau sakyti, kad taip yra būtent dabar, bet svarbiausia, kad mūsų koordinacija NATO lygiu būtų tokia, kad sprendimai būtų priimami kaip galima greičiau“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė šalies vadovas.
Anot prezidento, galimi du keliai, vienas jų – krizės atveju sudaryti sąlygas, kad pajėgumai būtų perdislokuojami nepaprastai greitai į tą šalį, kurioje krizė kyla.
„Arba tada tiesiog įgyvendinti tą vadinamąjį priešakinės gynybos principą, kuomet pajėgumai realiai dislokuojami tose šalyse, kurios yra pažeidžiamos arba arčiausiai sienų su agresyviomis valstybėmis“, – aiškino jis.
„Mes einame abiem keliais ir Lietuva gali pasidžiaugti tuo, kad tikrai sąjungininkai mums skiria didelį dėmesį: tiek Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tiek Vokietija, tiek pagaliau visos eFP (NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė – BNS) šalys, taip kad einame teisingu keliu“, – pridūrė jis.
Turime padirbėti, kad būtų įgyvendintas tas vadinamasis karinis Šengenas, kad kariuomenės pajėgumai galėtų per sienas judėti be jokių biurokratinių kliūčių.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva siekia, kad karinis mobilumas teisine, ekonomine ir politine prasmėmis būtų įgyvendintas kaip galima greičiau.
„Galime pasiremti tuo, kad (...) kita finansinė perspektyva numato tam Europos Sąjungos (ES) junglumui tikrai labai nemažas lėšas ir kariniam mobilumui praktiškai lėšos didėja dešimt kartų. (...) Dabar svarbiausia bus tinkamai aplikuoti, pasiimti juos ir svarbiausia sėkmingai įgyvendinti tuos finansinius resursus“, – sakė šalies vadovas.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa teigia, kad karinio mobilumo srityje Europoje reikia „kuo vieningesnių taisyklių“.
„Tas karinis Šengenas, apie kurį visi kalba ir mes apie jį kalbame, tai yra, kad ir kaip bebūtų gaila, bet mes dar turim tą situaciją, kad šalys Europos Sąjungos visgi dar vadovaujasi tam tikrom skirtingomis taisyklėmis. Mes, Baltijos šalys, esame pažengę, galime per parą, per ribotą valandų skaičių išduoti tuos leidimus, bet mes turime sąjungininkus, kuriems užtrunka gerokai ilgiau laiko“, – žurnalistams teigė K. Aleksa.
„Mūsų tikslas, kad būtų vieningas laiko standartas, nes mes puikiai suprantame, kokia to svarba“, – kalbėjo jis.
Viceministro teigimu, šiuo klausimu reikia ES ir NATO susitelkimo.
„Europos Sąjunga kartais giriasi, kad tie procesai yra labai stipriai pajudėję. Tikrai būtų svarbu, kad reglamentas būtų kuo greičiau ir kad būtų šiais metais priimtas, kadangi tai bus realiai įstatymas, kuris galios visai Europos Sąjungai ir kuris reguliuos visus karinio transportavimo reikalavimus. Taipogi tai bus kaip ir NATO valstybėms privalomi reikalavimai. Tai kuo jis greičiau atsiras, kuo valstybės greičiau adaptuosis, tuo bus geriau. Tai jeigu mes galėtumėm turėti per kelis mėnesius, būtų fantastika“, – dėstė K. Aleksa.
„Bet tai nėra taip paprasta ir kai kurios šalys kelia tikrai sudėtingus reikalavimus“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, šie klausimai antradienį aptariami Vilniuje antradienį organizuojamame karinio mobilumo ir atsparumo temoms aptarti skirtame forume.
Ministrus, ES ir NATO pareigūnus bei verslo atstovus sutelkusiame renginyje kalbama apie politikos bei finansavimo kryptis ruošiantis kitam daugiamečiam ES biudžetui, iš Ukrainos karo patirties kylančias įžvalgas.
Naujausi komentarai