G. Nausėda: Rusijos karas Ukrainoje užbaigė ramybės laikotarpį Europoje

Rusijos karas Ukrainoje užbaigė Lietuvoje ir Europoje buvusią sąlyginę ramybę, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais“, – Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą teigė šalies vadovas.

„Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva, kuri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo žengė greitų pokyčių keliu, beveik tris dešimtmečius nemato „okupacinės kariuomenės karių“, o maždaug du dešimtmečius yra aktyvi NATO ir ES narė.

„Visa tai – ypatingi pasiekimai. Jie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų. (...) Todėl šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė jis.

Anot šalies vadovo, siekdama gerovės ir klestėjimo, Lietuva turi veikti trimis svarbiausiomis kryptimis. Pirma, remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, nes „tai stiprina ir mus pačius“.

„Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, – sakė G. Nausėda. – Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi.“

Įsipareigojimas atstatyti Ukrainą

Prezidentas teigė, kad su pirmuoju uždaviniu „tvarkomės tiesiog pavyzdingai“.

Kaip teigė G. Nausėda, lietuviai savo namuose priėmė į šalį bėgančius ukrainiečius, aukojo humanitarinę pagalbą, palaikymą išreiškė ir įvairiose akcijose.

„Vieni pirmųjų pradėjome teikti ir karinę paramą Ukrainai. Perduodame jai tiek ginkluotės ir amunicijos, kiek galime sau leisti, išlaikydami Lietuvos gynybinį pajėgumą, – sakė prezidentas. – Esame vieni lyderių ir pagal privačiai siunčiamos karinės pagalbos kiekį.“

Anot jo, nepaisant jau suteiktos paramos, Lietuva ją skirs ir toliau, nes Ukraina „yra mūsų broliška šalis.

Valstybės vadovas teigė asmeniškai prisiimantis įsipareigojimą, kad Lietuva prisidėtų prie Ukrainos atstatymo karui pasibaigus.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Mes tam ruošiamės jau šiandien. Man tai yra asmeninis įsipareigojimas. Savo akimis mačiau sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos. Dar skaudžiau išgyvenu dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ukrainoje, anot šalies vadovo, sprendžiasi „visos Europos likimas“. Todėl NATO ir Europos Sąjunga turi veikti vieningai, kad pažabotų „Rusijos imperines ambicijas“.

Artimiausiais metais į gynybą reikės investuoti daugiau nei iki šiol

Neatidėliotinas šios dienos uždavinys – stiprinti šalies karinį saugumą, artimiausiais į jį reikės investuoti daugiau nei iki šiol, sako prezidentas G. Nausėda.

„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. Herojiškas Ukrainos gynėjų pavyzdys rodo, kiek daug galima pasiekti, sutelkus jėgas mirtino pavojaus akivaizdoje“, – ketvirtadienį metiniame pranešime Seime teigė valstybės vadovas.

Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais.

„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą“, – pažymėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, kuo daugiau gyventojų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galima tikėtis.

Jis sakė, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride birželio pabaigoje tikisi „ambicingų Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą“.

„NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Privalome iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus“, – tvirtino G. Nausėda.

„Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Dėl to visiškai neseniai sutarėme su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Jis pabrėžė, kad prastėjant geopolitinei situacijai, būtina sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.

„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – sakė prezidentas.

Metiniame pranešime jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti civilinę saugą.

„Kaimynystėje turime ir nesaugią Astravo atominę elektrinę – dar vieną agresyvios Rusijos bei Baltarusijos politikos įrankį. Todėl būtina kuo greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, pradėti rengti nacionalinio lygmens civilines pratybas, pereiti nuo deklaracijų prie darbų stiprinant priešgaisrinę ir civilinę saugą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.

Diskusijos dėl saugumo Lietuvoje suaktyvėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Prezidentas taip pat pagyrė šalies institucijas sėkmingai suvaldžius migracijos antplūdį pasienyje su Baltarusija.

„Svarbiausia, kad migracijos krizė suteikė akstiną pradėti ilgai atidėliotus darbus, stiprinančius Lietuvos valstybinės ir ES išorinės sienos apsaugą“, – teigė G. Nausėda.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos neįleista 10 tūkst. 123.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaito savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dagilis

Dagilis portretas
O kas atsitiko Grybovskai,kad tokia baisi.? Gal reiketu nekurstyti karo,bet nueiti pas gydytoja.

Amerikos elitas,

Amerikos elitas, portretas
Skursta! Doleris praranda pozicijas! Pasaulis keliasi nuo keliu! Kam tai nepatinka? Tiems anglosaxsu glibalistam reikalingos aukos, karai, badas, pe de ra st in e revoliucija suskaldyti visuomenes, ligos, marai . Toks yra ju planas!!! Dirbtinis haosas!!! Sustabdykime anglosaxsu pe de ras ti ne invazija!!! Jai nenorit karo Europoje!!! AUKUS , karinis alijansas USA, UK, AUSTRALIJA TAI ANGLOSAXSU ELITAS UZGROBES IR KOLONIZAVES PASAULI!!!! 100 milijonu mirciu!!!!!Trilijonai nuostoliu anestu pasaulio ekonomikai!!! Va is ko jie gerai gyveno!!!! SUSTABDYKIME Anglosaxsu INVAZIJA!!!

Žinoma,

Žinoma, portretas
Pasijuto geriau, kai pamatė, kad yra net už jo civilinę sutuoktinę Labiau bjaurių ir dar labiau apžėlusių su nuknebusiom nosim
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių