Prezidentas naujos redakcijos įstatymą teikia argumentuodamas, kad Lietuvoje kuriant korupcijai atsparią aplinką siūlomi pakeitimai skatintų savanoriškumą ir įsitraukimą, įtvirtintų pačių įstaigų atsakomybę.

Naujos redakcijos įstatymo projekte numatoma, kad reguliariai būtų nustatomas įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis. Jis atskleistų, kokias priemones įstaiga taiko kovodama su korupcija, ar jos yra kokybiškos ir praktiškai pritaikomos. Be to, jame atsispindėtų šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliktų pačios įstaigos arba institucijos, kurioms jos yra pavaldžios. Vertinimo kriterijus, tvarką bei periodiškumą nustatytų Vyriausybė.

Įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai būtų skelbiami viešai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remiantis naująja įstatymo redakcija, analizuotų ir apibendrintų įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuotų visuomenę.

STT taip pat turėtų teisę pati atlikti konkrečios įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Be kita ko, įstatyme numatoma, jog įsivertinimo rezultatai galėtų turėti įtakos įstaigos finansavimui.

Taip pat siūloma įtvirtinti didesnę vadovų atsakomybę – jie turėtų užtikrinti, jog įstaigoje tinkamai ir nepriklausomai įgyvendinama korupcijos prevencija. Į tai būtų atsižvelgiama vykdant jų veiklos vertinimą. Apie nepakankamus ar netinkamus įstaigos ir jos vadovo veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką galėtų būti skelbiama viešai.

Pataisas Prezidentūra skelbia inicijuojanti kartu su STT.

Šių metų pradžioje „Transparency International“ paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva su 60 balų iš 100 yra 35 vietoje 180 šalių sąraše.

Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 15 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 87 balais.