„Aš manyčiau, kad (pataisa būtų parengta) iki pavasario sesijos pabaigos, bent tikslas būtų, kad iki pavasario sesijos pabaigos mes suformuluotą straipsnį galėtumėme siūlyti“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas trečiadienį su prezidentu aptarė siūlymus keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų.

„Prezidentas teiravosi, kokia konsensuso paieškų situacija Seime dėl Konstitucijos keitimo. Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, į Konstituciją įrašant mero instituciją ir paliekant diskusiją dėl santykio mero su taryba įstatymo reguliavimui“, – teigė parlamento vadovė.

Anot jos, politikų nuomonėms dėl merų statuso išsiskyrus reikia „skirti šiek tiek laiko diskusijai, nes girdime ir merų nuomonę, ir Savivaldybių asociacijos“.

„Turime atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ir daryti pakeitimus teisiškai korektišku būdu, kad vėl nepakliūtume į situaciją, kai Seimo narių grupė užginčija įstatymą dėl prieštaravimo Konstitucijai“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš tikiu, kad tikrai pavyks rasti kompromisą, bet, matyt, visoms pusėms teks susitaikyti su tuo, kad teks šiek tiek nusileisti, nes tokia kompromiso prigimtis“, – parlamento vadovė vylėsi, kad politikai sutars dėl mero institucijos.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, į Konstituciją įrašant mero instituciją ir paliekant diskusiją dėl santykio mero su taryba įstatymo reguliavimui.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.

Valdantieji konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.

Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

E. Gentvilas: frakcija palaikys prezidento iniciatyvas

Trečiadienį Prezidentūroje lankęsi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas su prezidentu G. Nausėda aptarė galimybes keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų bei Prezidentūros teikiamas įstatymų iniciatyvas, kurias Seime palaiko ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Susitikime su prezidentu aptarėme ne tik siūlymus dėl tiesioginių merų rinkimų, bet ir kitus svarbius klausimus, ties kuriais turime bendrą požiūrį – korupcijos prevencijos, viešųjų pirkimų įstatymų paketus ir siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.

Gegužės viduryje prezidento atstovas Seime pristatė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 450 eurų. Pateikimo stadijoje Seimas pritarė šiam įstatymo projektui, o tokį siūlymą palaikė ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Frakcijoje jau esame aptarę prezidento teikiamas įstatymų iniciatyvas, kurios yra įrašytos ir Liberalų sąjūdžio programoje. Žinoma, dėl konkrečių siūlymų ir priėmimo laiko turime tartis su koalicijos partneriais, kad būtų priimti visoms pusėms priimtini ir ilgalaikiai sprendimai. Matome galimybę politinėms institucijoms bendradarbiauti sklandžiau – taip priimtume kokybiškesnius teisės aktus, o tai būtų naudingiausia valstybei“, – teigė E. Gentvilas.