Anot jos, į kai kuriuos Lietuvos socialdemokratų partijos siūlymus galutiniame susitarimo variante buvo atsižvelgta. 

„Tikrai diskutavome ir socialdemokratų partijos papildomus siūlymus, į kai kuriuos siūlymus atsižvelgėme. Tikrai manau, kad variantas, kuris šiuo metu yra, yra suderintas ir priimtinas visoms politinėms partijoms, kurios dalyvavo rengiant susitarimą“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu trečiadienį sakė ministrė.

Anot jos, rengiant susitarimą dalyvavo ir Nacionalinė švietimo taryba, atstovaujanti įvairias švietimo organizacijas, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacija, Prezidentūra.

„Taigi, pasiūlymo projektas yra parengtas, laukiame paskutinių patvirtinimų. Ir aš tikiu, kad mums pavyks pasirašyti susitarimą rugsėjo 1 dieną“, – sakė ji.

Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė sakė, kad Gitanas Nausėda „vertina politinių partijų įdirbį ir siekį pasiekti šio susitarimo“. Anot jos, prezidentas vertina, kad susitarime atsispindi „gerovės valstybės principai“, t.y. įtraukusis ugdymas, ikimokyklinio ugdymo plėtra, socialinė dimensija aukštajame moksle, kultūros integracija į procesą, neformalaus švietimo plėtra.

„Prezidentas tikisi, kad bus pasiektas kompromisas, tam, kad remiantis politinių partijų susitarimu būtų galima užtikrinti kokybinį proveržį mūsu švietime“, – sakė G. Nausėdos patarėja.

Partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, dalis profesinių sąjungų kritikuoja, kad dokumentas parengtas paskubomis, nepakankamai išklausius švietimo bendruomenės.

Socialdemokratų atstovai tvirtina laukiantys, ar bus pritarta jų siūlomoms nuostatoms dėl spartesnio mokslinės technologinės eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo augimo, švietimo darbuotojų ir mokslininkų atlyginimų suvienodinimo iki 2024-ųjų.

Dokumentas apima beveik dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti aštuoni siektini sėkmės ir trys siektini finansiniai rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų. Tarp įsipareigojimų –  siekis, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos, kad bent 35 proc. abiturientų iš socialiai pažeidžiamų šeimų studijuotų aukštosiose mokyklose ir kt.