Jo teigimu, šį klausimą šalies vadovas aptarė ketvirtadienį susitikęs su kandidatu į ministrus Vladislavu Kondratovičiumi.
Pastarasis savo ruožtu teigė, kad tokia ministerija reikalinga ir turėtų būti sukurta kuo greičiau. Be to, anot jo, jai tektų ne tik dabar Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priskirtos funkcijos, bet ji perimtų dalį ir kitų ministerijų funkcijų.
„Stiprūs regionai yra stiprios valstybės pagrindas, kuo daugiau stiprinsime žemesnius savivaldos lygius pradedant nuo bendruomenių, seniūnaičių institucijos, suteikiant daugiau galimybių Regionų taryboms, tuo visi iššūkiai, kuriuos kelia šiuolaikinė aplinka, būtų sėkmingiau įveikti“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė V. Kondratovičius.
Anot jo, regionų politikos dalį iš VRM nebus sudėtinga atskirti, nes tam ministerijoje skirti specialūs padaliniai. Vis tik kandidatas į ministrus svarstė, kad gal kiek sunkiau bus nubrėžti skirtis tokiose srityse, kaip priešgaisrinė apsauga, civilinė sauga, viešasis saugumas.
„Kalbant apie policiją, Priešgaisrinės ir apsaugos gelbėjimo departamentą, nemažai veiklos susiję ir su savivalda. (...) šiuo atveju bendradarbiavimas liktų, nes neįmanoma iki galo atskirti vienų veiklos nuo kitų“, – teigė V. Kondratovičius.
Prezidentas G. Nausėda Regionų ministerijos steigimo idėją pasiūlė rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume. Anot jo, tokia ministerija rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų.
V. Kondratovičiaus kandidatūrą vadovauti VRM teikia Lietuvos socialdemokratų partija.
Anksčiau į vidaus reikalų ministro pareigas siūlytas Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, tačiau jis savaitgalį pranešė atsisakantis šio pasiūlymo ir liekantis eiti mero pareigas.
V. Kondratovičius nuo 2023 metų eina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, anksčiau yra dirbęs susisiekimo viceministru.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas premjeru paskirtas praėjusią savaitę, suformuoti Vyriausybei jis turi 15 dienų. Šis terminas baigsis kitos savaitės gale.
Nemato poreikio VST jungti su policija
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus V. Kondratovičius nemano, jog Viešojo saugumo tarnybą (VST) reikėtų jungti prie Policijos departamento.
„Manyčiau, kad šiandien tas klausimas (VST prijungimo – BNS) jeigu būčiau paskirtas ministru nestovėtų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
Kandidatas pabrėžė, jog jungimą sunkinanti aplinkybė yra tai, jog VST ir policijos veiklos yra skirtingos.
Seimas praėjusių metų rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST. Tačiau vėliau klausimas įstrigo komitetuose.
Tarnybos pertvarką anksčiau kritikavo opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji.
Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad VST, prijungus prie policijos, ne tik kad nenukentėtų, o būtų stiprinama. Dabartinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad po reformos VST kovinis potencialas būtų sustiprintas policijos analitiniais gebėjimais.
VST yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Policijos finansavimas
Policijos veiklos finansavimas galėtų būti siejamas ir su šios tarnybos įnašu į biudžetą, sako kandidatas į vidaus reikalų ministrus V. Kondratovičius.
„Galbūt iki šiol Vidaus reikalų ministerija yra labiau siejama su išlaidomis, bet reikia suprasti, kad jie savo veikla gali sugeneruoti didesnes biudžeto pajamas, o tai reiškia didesnę galimybę finansuoti savo veiklą“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė jis.
V. Kondratovičius tvirtino su paskirtuoju premjeru Gintautu Palucku aptaręs statutinių tarnybų – Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – finansavimo klausimą.
Jo teigimu, G. Paluckas mato poreikį sukurti ilgalaikę šių tarnybų finansavimo programą, numatant ne tik lėšų kiekį, bet ir šaltinius.
„Susiejimas veiklos su rezultatais, parodant, kad stiprus pareigūnas – stipri valstybė ir tvarus biudžetas, vienas iš elementų, kurį galima naudoti derybose (dėl biudžeto – BNS)“, – teigė V. Kondratovičius.
Pasak jo, dabar prie policijos pareigūnų pritraukimo, išlaikymo prisideda kai kurios savivaldybės, skirdamos įvairias išmokas, tačiau ši praktika nėra visai gera, nes vienos savivaldybės gali sau tai leisti, kitos – ne. Tokia padėtis gresia, kad kai kuriose vietovėse gali išaugti nusikalstamumas.
V. Kondratovičius vylėsi, kad jam tapus ministru pavyks rasti papildomų lėšų policijai ir kitoms tarnyboms.
„Tikėtina, kad rasime papildomų lėšų. Tai nėra tik Vidaus reikalų ministerijos klausimas, o visos Vyriausybės“, – pabrėžė jis.
Prasidedant kitų metų biudžeto projekto svarstymui tuometinis policijos komisaras Renatas Požėla sakė, jog Policijos departamentui kitąmet papildomai reikėtų apie 100 mln. eurų. Jo teigimu, didžioji dalis šių lėšų būtų skirtos pareigūnų atlyginimams didinti.
Kitų metų biudžeto projekte VRM ir jai pavaldžioms tarnyboms numatyta skirti 838 mln. eurų.
Naujausi komentarai