Prezidentas vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra.

„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sako Gitanas Nausėda.

Ne valstybės, o politikų interesai

Šalies vadovo teigimu, Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.

Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus teigimu, galimos politinės įtakos riziką kelia įstatyme numatyta žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka.

Pagal ją, du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

„Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo procedūroje papildomą įtaką įgyja atskiri Seimo komitetai, o žvalgybos kontrolieriaus atleidimo procedūra yra skirtinga nei Seimo kontrolieriaus“, – politines grėsmes aiškino D. Kuliešius.

Jo teigimu, įstatymas yra skubotas, turi ydų ir rizikų, jam nėra tinkamai pasiruošta.

„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą“, – pranešime nurodė ir prezidentas.

„Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – pridūrė G. Nausėda.

Silpnintų Seimo kontrolierių įstaigą

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Seimo kontrolierių įstaiga. Be kita ko, ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Konstitucijoje.

Kaip nurodo Prezidentūra, Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.

Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga.

Anot jo, Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus. 

Siekė depolitizavimo

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdytų nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertina žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrina ir įvertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.

Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių