„Atrodo, kad ir toliau norime mėginti kurti pašalpinių visuomenę, bet nei politinės, nei socialinės naudos tikrai nematau“, – pabrėžia prezidentė.

– Susitiksite su į Lietuvą atvyksiančiu Belgijos karaliumi Philippe`u, vėliau su juo lankysitės Rukloje, kur dislokuotas NATO batalionas ir dalis karių yra būtent iš Belgijos. Kuo svarbus karaliaus vizitas Lietuvai?

– Tai aukščiausias galimas vizitas iš šios šalies – šalies, kuri pirmoji atėjo saugoti mūsų oro erdvės. 2004 m. būtent belgų naikintuvai pradėjo mus saugoti. Taigi ši šalis yra mūsų NATO partnerė ir aš tikrai džiaugiuosi, kad būtent ji yra vokiečių vadovaujamame batalione.

Karaliaus atvykimas yra didelis šios šalies įsipareigojimas mums padėti ir būti šiame regione. Be abejo, labai didelė garbė susitikti su Belgijos karaliumi, kurio žmona – tiesioginė Sapiegų palikuonė. Jos senelis turėjo Sapiegos pavardę.

Todėl pasiūlymas sunkiai pateisinamas politiškai, socialiai bei finansiškai ir labai abejotinas. Atrodo, kad ir toliau norime mėginti kurti pašalpinių visuomenę, bet nei politinės, nei socialinės naudos tikrai nematau.

– Gal aptarsite ir tai?

– Bent jau ruošiu dovaną ir gražų albumą apie Sapiegų rūmus Vilniuje.

– Birželį nustoja galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas šildymui. Vieni, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas, sako, kad tokią lengvatą reikia pratęsti. Kiti – kad tai leistų mokėti daugiau kompensacijų vargingiau gyvenantiems žmonėms. Ką jūs apie tai manote?

– Diskusijos apie lengvatas vyksta visame pasaulyje, ir pas mus ne pirmas kartas. Visada, kai kalbame apie vieno ar kito finansinio instrumento panaudojimą, turime galvoti apie tikslą – ko siekiame: ar surinkti daugiau į biudžetą, ar neva didesnio socialinio saugumo, ar teisingumo.

Lietuvoje yra daugiau nei 43 lengvatos, o tai reiškia beveik milijardą eurų. Norėčiau tik paminėti, kad šios lengvatos atsisakymas į biudžetą atneštų tik apie 30 mln., bet paliestų 700 tūkst. gyventojų. Todėl pasiūlymas sunkiai pateisinamas politiškai, socialiai bei finansiškai ir labai abejotinas. Atrodo, kad ir toliau norime mėginti kurti pašalpinių visuomenę, bet nei politinės, nei socialinės naudos tikrai nematau.

– Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė paskelbė, kaip turėtų atrodyti aukštųjų mokyklų pertvarka. Siūloma, kad Vilniuje ir Kaune veiktų du plačios aprėpties universitetai, o du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Nuomonių apie tokią pertvarką irgi yra įvairių. Kaip vertinate?

– Pradėkime nuo to, kad tai nėra Vyriausybės pasiūlymas. Tai mokslininkų ir profesionalų darbo grupės pasiūlymas, kaip rekomendacija. Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, minime, kad jo kokybė gerokai nusmukusi.

Būtina pradėti nuo kokybės – nuo studijų programų skaičiaus ir jų kokybės peržiūrėjimo, taip pat naujo finansavimo modelio. Kai darysime šiuos dalykus, aukštųjų mokyklų tinklas bus optimizuotas natūraliai.

Diskusija pradedama ne taip, kaip reikia. Koks skirtumas, vienu ar dviem universitetais daugiau ar mažiau? Svarbu ne tai, o aukštojo mokslo kokybė. Vyriausybė turi investuoti į studijų programų skaičiaus ir kokybės peržiūrą, taip pat naujo finansavimo modelio kūrimą.

– Dar viena tema – Darbo kodeksas. Jau nebeaišku, ar dėl jo sutarta, ar ne, girdime įvairių nuomonių. Į Seimą Darbo kodeksas grįžta nepakeistas, nors dabartiniai valdantieji „valstiečiai“ jį labai kritikavo. Ką apie tai manote?

– Dėl Darbo kodekso yra didelė problema. Rinkimų pažadai vienokie, o dabar matome, kad Vyriausybė ir Seimas iš savo rankų atidavė tai spręsti Trišalei tarybai. Tiesą sakant, Trišalė taryba yra tik patariamasis organas politikams.

Susitarimai, kurie gali būti priimti (aišku, jie kompromisiniai, profsąjungos negalės iki galo susitarti dėl svarbių darbo jėgos saugumą užtikrinančių priemonių), yra tik daliniai ir nepakankami. Disbalansas ir darbuotojų derybinės galios yra tikrai sumenkintos, profsąjungų padėtis pablogėjusi. Jei politikai nuspręstų priimti Darbo kodeksą su šiomis pataisomis, iš karto reikėtų jį pildyti.