ES užsienio politikos vadovas turi būti neutralus

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad naujasis Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas negali užimti kontroversiškos pozicijos Ukrainos atžvilgiu, tačiau nepatvirtino pranešimų, kad Baltijos šalys nepritaria Italijos užsienio reikalų ministrės kandidatūrai.

Per spaudos konferenciją prezidentė teigė, kad savo poziciją Lietuva, kaip ir kitos šalys, išsakys trečiadienį per viršūnių susitikimą, ir turės „labai konkrečius pasiūlymus ir konkrečius reikalavimus tokiai pozicijai“.

„Mūsų pagrindinis principas yra, kad tas žmogus, kuris bus paskirtas į užsienio politikos poziciją, turi bent jau mėginti būti neutralus atskirų skirtingų nuomonių atžvilgiu ir koordinuoti visų nuomonę, o ne duoti siaurą arba labai kontroversišką poziciją, ypač Ukrainos atžvilgiu“, - žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Britų verslo dienraštis „The Financial Times“ pranešė, kad Baltijos šalys ir Lenkija stengiasi užblokuoti Italijos užsienio reikalų ministrės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) kandidatūrą eiti ES užsienio politikos vadovės pareigas dėl pernelyg prorusiškos pozicijos.

„Kampanijai prieš Italijos užsienio reikalų ministrę vadovauja Latvija, Estija, Lietuva ir Lenkija, kurios griežčiausiai pasisako už griežtas sankcijas Kremliui“, - skelbiama laikraščio interneto svetainėje.

Diplomatų teigimu, Italijos kandidatė iškilo dėl to, kad į šią poziciją ieškoma socialistų atstovės moters, nes į kitus aukštus ES postus pretenduoja dešiniųjų atstovai vyrai. Tarp kitų galimų kandidatų minima Bulgarijos atstovė Europos Komisijoje Kristalina Georgijeva.

Šiuo metu ES užsienio politikos vadovės pareigas eina britų atstovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton).

Tikisi, kad ministrai negrąžins įtartinų viceministrų į darbą

Veikiantys įstatymai, kai skiriant viceministrus būtina gauti pažymą iš specialiųjų tarnybų apie jų skaidrumą, padės išvengti įtartinų viceministrų grąžinimo į postus, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Labai tikiuosi, kad joks ministras, gavęs kontroversišką informaciją apie vieną ar kitą žmogų, asmeniškai neprisiims tokios atsakomybės priimti juos į darbą. Tai turėtų užtikrinti tiek ministrų atsakomybės kokybę, tiek skaidrumą pačioje politinėje hierarchijoje“, - pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Ministrų kabinetas grąžino įgaliojimus šeštadienį, po prezidentės inauguracijos. Šiuo metu ministrai pareigas eina laikinai.

Iki praėjusio penktadienio savo noru atsistatydinio visi viceministrai, išskyrus energetikos viceministrę Renatą Cytacką.

Jau aišku, kad iš 14-os neliks trijų ministrų - eurokomisaru dirbsiančio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, Europos Parlamento nario mandatą pasirinkusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio ir savo noru pasitraukusio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos.

Kovoje su propaganda padės nacionalinis transliuotojas bei ryšiai su išeiviais

Antrajai kadencijai perrinkta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad informaciniame kare Lietuvai padės nacionalinis transliuotojas, valstybės institucijos bei ryšiai su išeiviais.

„Yra keletas galimybių tai daryti (kovoti informaciniame kare - BNS) - tai ir mūsų viešasis transliuotojas, kuris gavo finansavimą ir nebepriklausys dabar nuo reklamos, o tai reiškia, ir nuo verslo interesų, galės galvoti apie viešą interesą, apie valstybę pirmiausia. Tai reiškia, kad bus daug platesnės programos, tame tarpe ir visoms mūsų mažumoms (tautinėms - BNS), kad mūsų mažumos būtų mažiau imlios ir mažiau įtakotos mūsų kai kurios kaimynės galbūt ne visada geranoriškos propagandos“, - pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, kovoje su propaganda taip pat labiau turėtų prisidėti valstybės institucijos, Užsienio reikalų ministerija bei diplomatinės tarnybos. Taip pat, D.Grybauskaitės teigimu, bus stiprinami ryšiai su išeivija.

„Svarbiausia, kad mes patys žinotume ir norėtume tai daryti, kad įvertintume realiai ir suprastumėme, kad esame pasienio tarp Vakarų ir Rytų zonoje ir kad toks informacinis ir propagandinis karas prasidėjo ir truks kažkurį laiką ateityje. Taigi nereikia atsipalaiduoti ir užsimiršti, kad tokia situacija yra ir reikia atitinkamai gebėti atsilaikyti“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Gegužės viduryje D.Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas įstatymo pataisas, kad nuo 2015 metų visuomeninio transliuotojo finansavimas priklausys nuo to, kiek mokesčių bus surinkta į valstybės biudžetą. Tuomet šalies vadovė teigė, kad LRT finansavimas turi būti skaidrus ir pakankamas, nes pradėjus prieš Lietuvą nukreiptą propagandinę kampaniją nacionalinis transliuotojas turi pateikti objektyvią ir nešališką informaciją gyventojams, ugdyti jų pilietiškumą ir patriotiškumą.

Pataisos numato, kad LRT kasmet bus skiriama 1,5 proc. užpraeitais metais faktiškai gautų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio, kuris patenka tiek į valstybės, tiek į savivaldybių biudžetus, taip pat 1,3 proc. iš akcizų.

2015 metais LRT skiriamų lėšų dydis bus skaičiuojamas pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų.

Seimo narių skaičiavimu, pagal naująją tvarką LRT kitąmet turėtų tekti apie 103 mln. litų. Šių metų LRT biudžetas yra 50,7 mln. litų.

Dėl D. Valio spręs tik po teismo sprendimo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu nuo pareigų nušalinto generalinio prokuroro Dariaus Valio galimybes toliau eiti pareigas lems tai, kokį sprendimą jo atžvilgiu priims teismas, tiriantis jo padarytos avarijos aplinkybes.

„Dėl generalinio prokuroro (...) sprendimai bus priimti po to tiktai, kai teismas priims vienokį ar kitokį sprendimą“, - per spaudos konferenciją pirmadienį sakė prezidentė.

Generalinį prokurorą D.Valį Seimui pritarus prezidentė gegužę nušalino nuo pareigų, kol bus išaiškintos jo prieš pustrečių metų padarytos avarijos aplinkybės.

Nušalinti jį nuo pareigų prezidentės paprašė pats generalinis prokuroras, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.

Per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.

D.Valys avariją sukėlė 2011-ųjų spalio 19-osios rytą. Vilniuje, Ateities gatvėje, jo vairuojamas nuosavas automobilis „Volvo V70“ kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai nustatyti abiejų blauzdų sumušimai. Po apžiūros moteris išleista gydytis į namus.

Per eismo įvykį prokuroras buvo blaivus. Jis teigė pėsčiosios nepastebėjęs, nes kelyje buvo blogas matomumas, slidu, lijo lietus. Dėl šio avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio administracinį pažeidimą.

PVM sumažinimas neišspręstų socialinių problemų

Prezidentė pirmadienį paragino diskutuoti ne apie atskirų mokesčių mažinimą, o apie socialinių problemų sprendimą. Dalia Grybauskaitė sukritikavo galimybę nuo 21 proc. iki 18 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

Pasak šalies vadovės, socialinę atskirtį pirmiausia tiesiogiai veikia minimalaus atlyginimo didinimas, bet ne PVM.

„PVM yra vartojimo mokestis, vienas vartoja daugiau, kitas mažiau, vienas perka brangesnius, kitas pigesnius daiktus. Automatiškai, kas turtingesnis, tas ir gaus didesnį palaikymą. Taigi, viskas būtų atvirkščiai. Mes kalbėkime apie skurdą, apie socialinę atskirtį, apie tą visuomenės dalį, kuriai sunkiausia. Tai tikrai ne PVM mokesčiai tai daliai pirmiausiai padėtų“, -pirmoje po inauguracijos spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovė.

„Niekada negalima diskutuoti, ypač apie mokestinius dalykus, išėmus vieną mokestį iš bendro konteksto. Visi - tiek vartojimo, tiek tiesioginiai-netiesioginiai mokesčiai turi būti sprendžiami kartu, žiūrint, kokį tikslą norime pasiekti“, - pridūrė prezidentė

Jos teigimu, jei norima sumažinti mokesčių naštą, galimi įvairūs kiti variantai. Tačiau, D.Grybauskaitės žodžiais, vien PVM sumažinimas gali padaryti didelę skylę valstybės biudžete.

„Galima įsivaizduoti, koks tai būtų smūgis ir ką tai reikštų mūsų užduotims, kai mes galvojame apie pensijų pakėlimą, apie mažiausių išmokų, mažiausių atlyginimų padidinimą. Todėl ir kartoju, kad atskirų mokesčių „atskirai šūviais“ viešoje erdvėje diskutuoti tikrai nereikėtų. Reikia galvoti apie visą sistemą ir apie tuos uždavinius, socialinėje sferoje, ypač mažinant socialinę atskirtį, kas ypač yra svarbu ir ką reikėtų greičiau didinti“, - sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, valdančioji dauguma pirmiausiai turi įvertinti finansines biudžeto galimybes ir norimą pasiekti tikslą.

„Pirmiausiai valdančioji dauguma turi susėsti ir apsispręsti, ką mes turime daryti pagal mūsų finansines galimybes. O pirmiausiai tai yra socialinė atskirtis, pirmiausiai tie, kam yra sunkiausia“, - sakė prezidentė.

Apie galimybę mažinti PVM kalba ekonomistai ir teisininkai. Eurokomisaras Algirdas Šemeta liepos pradžioje „Verslo žinioms“ užsiminė, kad daugelis Europos Sąjungos šalių narių galėtų net sumažinti standartinį PVM tarifą, jei išplėstų apmokestinamąją bazę ir taikytų mažiau šio mokesčio lengvatų.

Skaičiuojamam, kad PVM sumažinimas trimis punktais biudžetui kainuotų iki 1,4 mlrd. litų pajamų.

Standartinis PVM Lietuvoje siekia 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.

VSD vadovybė turi keistis

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė turi keistis, nes nesugeba pilnai vykdyti savo funkcijų, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Manau, kad ši vadovybė jau nepajėgi pilnai vykdyti savo funkcijų ir turėtų padaryti atitinkamus sprendimus“, - per spaudos konferenciją sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, VSD nevykdo grėsmės prevencijos, o pasiteisinimai lėšų trūkumu yra netinkami.

„Kol kas matau daugiau tokį mėginimą pasiaiškinti arba paaiškinti, kad vis trūksta lėšų ir dėl to negali vykdyti visų funkcijų, kurias numato naujasis įstatymas. Tai yra labai prastas pasiteisinimas bet kurio vadovo, jeigu jam vykdyti funkcijas trukdo, pavyzdžiui, lėšų trūkumas”, - sakė prezidentė.

Dabartinis VSD generalinis direktorius Gediminas Grina į šias pareigas paskirtas 2010 metų balandį. Jo penkerių metų kadencija baigtųsi kitais metais.

VSD vadovą penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.

Gynybai – papildomi 130 mln. litų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė įstatymo pataisas, numatančias papildomus 130 mln. litų Lietuvos gynybos biudžetui.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galėjau pasirašyti dekretą dėl papildomo biudžeto mūsų krašto apsaugos sistemai - 130 mln. jau šių metų biudžete. Tai užtikrins būtiniausių artimiausių priemonių įsigijimą, kurių reikia, kad būtume pasirengę vykdyti savo pareigą - ginti savo tėvynę“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos vadovė.

D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad Lietuvos saugumą padės užtikrinti sąjungininkai, ir pabrėžė, jog regiono gynybos planai koreguojami taip, kaip ir tikėjosi Lietuva. Anot jos, naujoje NATO strategijoje Baltijos jūros regiono apginamumas bus įtrauktas kaip vienas iš prioritetų.

„Mūsų sąjungininkai mums pradės ir mūsų apginamumo planai bus jau priimti ir koreguoti NATO viršūnių susitikime šį rudenį, rugsėjo mėnesį, į kurį vyksiu ir kurio dokumentai dabar yra rengiami - ir būtent ta kryptimi, kokios ir tikėjomės“, - tikino šalies vadovė.

Seimas praėjusią savaitę leido krašto apsaugai šiemet papildomai skirti 130 mln. litų. Už šias lėšas pirmiausia ketinama pirkti priešlėktuvines ir prieštankines sistemas, plėtoti poligonų infrastruktūrą.

Gynybos biudžetas didinamas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.