Lapkričio 16–27 d. vykusios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, dabartinį prezidentą G. Nausėdą antrą kadenciją Daukanto aikštės rūmuose norėtų matyti 31,1 proc. apklaustųjų. Šalies vadovą tikino palankiai vertinantys 77 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, o nepalankiai – 17 proc. respondentų. Nuomonės apie G. Nausėdą neturėjo vos 6 proc. apklaustųjų.

Antrojoje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi savo apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbęs advokatas Ignas Vėgėlė, nemažai atsiliekantis nuo dabartinio šalies vadovo. Už jį rinkimuose teigė ketinantys balsuoti 12,7 proc. apklaustųjų. Šiuo politiku tikino pasitikintys 45 proc. apklaustųjų, o nepasitikintys – 31 proc.

Paklaidos ribose nuo I. Vėgėlės atsilieka Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, dar nepaskelbusi savo sprendimo, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Už socialdemokratų lyderę savo balsą buvo pasiryžę atiduoti 11,5 proc. apklaustųjų. V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 59 proc., o nepalankiai – 31 proc. respondentų.

Nuo prezidentinių reitingų lentelės lyderių atsilieka premjerė I. Šimonytė, už kurią savo balsą šalies vadovo rinkimuose buvo pasiruošę atiduoti 5,6 proc. apklaustųjų. Ministrei pirmininkei palaikymą išsakė 21 proc., o neigiamai įvertino – 74 proc. respondentų.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga, už kurį balsuotų 3,6 proc. apklaustųjų. Šį politiką 36 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų teigė vertinantys teigiamai, 52 proc. – neigiamai.

Taip pat 3,1 proc. apklaustųjų teigė savo balsą norintys atiduoti Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Liberalų lyderė lapkričio pabaigoje pranešė prezidento rinkimuose nedalyvausianti, tačiau „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko dar iki šio apsisprendimo paskelbimo, todėl V. Čmilytės-Nielsen pavardė vis dar liko galimų kandidatų sąraše.  

Prezidentinių reitingų lentelėje taip pat rikiuojasi Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas (balsuotų 2,9 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Eduardas Vaitkus (2,7 proc.), buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus (2,7 proc.), Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška (1,6 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas Giedrimas Jeglinskas (1,3 proc.).

Tarp kandidatų buvo įtrauktas ir kontroversiškai vertinamas riaušių dalyvis Antanas Kandrotas (Celofanas) (1,1 proc.). Visgi jam Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimuose dalyvauti neleido.

Turbūt didžiausia intriga yra dėl socialdemokratų.

Sociologė: pagrindinis nežinomasis – LSDP sprendimas dėl prezidento rinkimų

Visgi „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad ši prezidentinių reitingų lentelė, paaiškėjus galutiniam rinkimų dalyvių sąstatui ir prasidėjus rinkimų kampanijai, dar gali keistis.

„Dar net ne visa startinė pozicija, nes kol kas matuojame tuos, kas pareiškė norą arba ketinimus eiti. Tai dar dalis gali atkristi: parašų nesurinks arba apsigalvos, gali dar nauji žaidėjai atsirasti, tai etapas dar yra pirminis“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Anot sociologės, daugiausiai nežinomųjų įneša tai, kad vis dar neaiškus LSDP sprendimas dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

„Turbūt didžiausia intriga yra dėl socialdemokratų, nes neaišku, ar socialdemokratai kels savo kandidatą ir jeigu taip, tai ką. Taigi, kai bus aišku, ar dalyvauja socialdemokratų kandidatas, tada galima tikėtis didesnių pasikeitimų“, – sakė ji.

„Baltijos tyrimų“ vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad vis dar neaišku, kurį kandidatą rinksis rinkimuose nusprendusio nedalyvauti Liberalų sąjūdžio rinkėjai.

„Iš dabartinės koalicijos kandidatų, tai didžiausia turbūt intriga, ką darys liberalų rinkėjai. Kadangi liberalai neturi savo kandidato, tai ar jie rinksis Laisvės partijos kandidatą D. Žalimą, ar I. Šimonytę, ar iš viso neis, tai dar neaišku“, – sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2023 m. lapkričio 16–27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.