„Viltis, kad tai pritrauks žmones, galbūt ir ir tuos, kurie nėra dirbę teismų sistemoje, o, tarkim, yra mokslininkai ar dirbę kituose darbuose ir atneš naujų idėjų, ji, nesakyčiau, kad visiškai žlugo, bet kad būtų labai stipriai pasistūmėjusi į priekį, taip nėra“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Kabišaitis.

BNS rašė, kad teisėjų darbo užmokestis didintas praėjusioje kadencijoje vykdant valstybės tarnybos reformą.

Pasak A. Kabišaičio, šiuo metu neužpildyti 63 teisėjų etatai Lietuvoje, o į šias pozicijas nėra net pakankamo kiekio kandidatų.

Jo teigimu, pavyzdžiui, į apylinkių teismus šiuo metu pretenduoja apie 30 žmonių, tačiau ir jie ne visi galėtų eiti pareigas.

„Akivaizdu, kad praktiškai net paskyrus visus, pusė laisvų atsiradusių vietų nebūtų užpildyta“, – sakė patarėjas.

Anot jo, tai lemia didesnį krūvį kitiems teisėjams, tačiau dabar Nacionalinėje teismų administracijoje bandoma spręsti bent krūvių tarp teismų nevienodumo problemą.

„Aišku, dabar teisėjai kalba apie tai, kad perskirsčius bylas kai kuriuose teismuose, pavyzdžiui, didžiuosiuose Vilniaus, Kauno, iš tikrųjų pasilieka tos pačios sudėtingiausios bylos. Ir nors ir skaičiumi, tarkim, bylų skaičius sumažėjo, bet sudėtingų bylų skaičius lieka pakankamai nemažas“, – teigė A. Kabišaitis.

Anot jo, iki šiol nekonkurencingi lieka ir teismuose dirbančių padėjėjų bei sekretorių atlyginimai. 

Akivaizdu, kad praktiškai net paskyrus visus, pusė laisvų atsiradusių vietų nebūtų užpildyta.

Buvę politikai Konstituciniame Teisme

A. ndrius Kabišaitis sako, kad dviejų buvusių politikų buvimas Konstituciniame Teisme (KT) tikriausiai nesužlugdys šio teismo darbo.

Vis dėlto, anot jo, tai priklausys nuo teismo darbo organizavimo ir šių asmenų gebėjimų nusišalinti nuo tam tikrų bylų.

„Šiandien (...) vienas iš buvusių politikų yra Konstitucinio Teismo teisėjas. Kiek žinau, nuo dalies bylų nagrinėjimo jis nusišalina, nuo kitų – ne, tai, matyt, tas darbas vyksta“, – „Žinių radijui“ sakė A. Kabišaitis.

„Dabar jeigu dar vienas buvęs politikas bus Konstituciniame Teisme, ar tai sužlugdys teismo darbą? Sunku pasakyti, greičiausiai ne. Viskas priklausys nuo paties darbo organizavimo“, – pridūrė jis.

Taip prezidento patarėjas kalbėjo Seimo pirmininkui Juozui Olekui teikiant socialdemokratų Seime frakcijos nario Juliaus Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus.

Praėjusioje kadencijoje į šį teismą buvo paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras.

Pasak A. Kabišaičio, Seimas, kaip KT teisėjus skirianti institucija, ir turi nuspręsti, ar politikų skyrimais kyla rizika dėl galimo teismo politizavimo.

„Seimo nariai, matyt, balsuodami išsprendžia tą klausimą, ar jie mato tame kokių nors problemų, ar ne“, – teigė patarėjas.

Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjo pareigas pasiūlė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną.

Pasak A. Kabišaičio, tokį šalies vadovo pasirinkimą lėmė argumentai dėl kandidato profesionalumo.

„Praktiškai, jeigu pasižiūrėtume jo parašytus straipsnius arba knygas, kitus analitinius darbus, tai didžioji dalis, turbūt absoliuti didžioji dalis yra susijusi su konstitucine teise“, – sakė patarėjas.

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Danguolė Bublienė Seimui teikia LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko kandidatūrą.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

KT teisėjus skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 

I. Gelūno / BNS nuotr.

Ragina leisti teisėsaugai toliau dirbti „čekiukų“ bylose

A. Kabišaitis sako, kad reikėtų leisti teisėsaugai toliau dirbti „čekiukų“ bylose, o G. Nausėda prokuratūra pasitiki.

„Respublikos prezidentas pasitiki tiek prokuratūra, tiek teisinėmis institucijomis ir iš tiesų tas klausimas (...) savaime rodytų kažkokį tai nepasitikėjimą. Tuo tarpu reikia leisti teisėsaugos institucijoms veikti. O galų gale juk sprendimą priima teismai“, – „Žinių radijui“ sakė A. Kabišaitis.

Taip jis kalbėjo daliai politikų ir teisininkų kaltinant prokuratūrą selektyvumu vykdant „čekiukų“ tyrimus ir teigiant, kad jiems atlikti skiriami pernelyg dideli resursai.

BNS rašė, kad per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių centrinės valdžios anksčiau rugsėjį paprašė imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.

Prezidentas tada tvirtino, kad „jokios urminės amnestijos tikrai negali būti“.

Tuo metu Seimas antradienį ketina apsispręsti dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, numatančių švelnesnę atsakomybę už politikų piktnaudžiavimą.

Pagal siūlomas pataisas, už šį nusikaltimą galima skirti maksimali bausmė trumpinama metais. Tai leidžia nagrinėjant šias bylas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Parlamentarai atsisakė ankstesnio siekio iš dalies dekriminalizuoti atsakomybę už politikų piktnaudžiavimą.

Vis dėlto A. Kabišaitis sakė, kad reikėtų aiškaus atsakymo, ko siekiama įvairiomis iniciatyvomis.

„Jeigu kalba apie amnestiją, tai galbūt ji išspręstų klausimą ir tie politikai, kurie buvo nuteisti, galėtų dalyvauti rinkimuose, pretenduoti vėl užimti politikų vietas. Bet matomai tai nespręstų klausimo (iki galo – BNS), nes nuo papildomų bausmių amnestija neatleidžia“, – teigė prezidento patarėjas.

„Dabar kalbant apie tas pataisas, kurios yra šiuo metu svarstomos. Vėlgi, sumažinus sankcijas, galbūt atsiranda galimybė atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, bet laidavimas netrukdo skirti tas baudžiamojo poveikio priemones, kurios ir apima draudimą būti renkamam. Vėlgi, tai bus skiriama teismo nuožiūra“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad pavasario sesijoje Seimo TTK siūlė keisti Baudžiamąjį kodeksą, atsisakant atsakomybės už piktnaudžiavimą, jeigu nepadaroma didelė turtinė žala. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje, pasiūlymui nepritarė opozicijos atstovai, prezidentas G. Nausėda, nes tokiu atveju didelė dalis „čekiukų“ bylose teisiamų asmenų būtų išvengę baudžiamosios atsakomybės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti. 

Prezidentas neturi priekaištų Nidai Grunskienei

„Dėl generalinės prokurorės veiklos bent jau aš nesu girdėjęs Respublikos prezidento kažkokių priekaištų arba kad jis matytų kažkokių trūkumų“, – „Žinių radijui“ sakė A. Kabišaitis.  

Visgi G. Nausėdos patarėjas sakė negalintis komentuoti, ar šalies vadovas ketina teikti N. Grunskienę į prokuratūros vadovus dar vienai kadencijai.

N. Grunskienė generaline prokurore paskirta 2021 m. Jos kadencija baigsis 2026 m. sausį.

Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Prokuratūros vadovas į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 

Gitanas Nausėda / L. Balandžio / BNS nuotr.

Prezidentūra atmeta kritiką dėl esą peržengiamų įgaliojimų

Daliai socialdemokratų keliant klausimus, ar, netvirtindamas partinių „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus, G. Nausėda neperžengia konstitucinių įgaliojimų, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas teisės klausimais A. Kabišaitis atmeta tokią kritiką.

„Nežinau, gal turėčiau pasitikslinti, kur mato tą Konstitucijos ribų peržengimą. Šiuo metu patvirtinta Vyriausybė, yra paskirti ne visi ministrai. Tai jie turi būti paskirti ir tie veiksmai yra daromi. Tai nežinau, ar čia galima būtų įžvelgti kažkokį Konstitucijos ar kažkokios kitos teisės reikalavimų pažeidimą“, – „Žinių radijui“ sakė A. Kabišaitis.

„Reikėtų grįžti prie konstitucinių reikalavimų. Juk ministrų kandidatūras prezidentui teikia ministras pirmininkas. Tai čia yra pirmiausiai ministro pirmininko pasirinkimas ir savo komandos, ministrų matymas. Tai viskas prasideda nuo to“, – dėstė jis.

„Priklausymas partijai yra žmogaus teisė“

Kaip skelbta, šalies vadovas G. Nausėda, kaip ir pernai lapkritį, tikino netvirtinsiąs partinių „Nemuno aušros“ kandidatų į Vyriausybės kabinetą. Tiesa, praėjusią savaitę ši pozicija švelnėjo –užsitęsus ministrų paieškoms, vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigė, kad valdantieji gali teikti ir „aušriečiams“ priklausančių politikų kandidatūras.

A. Kabišaitis pažymi – svarstydamas „Nemuno aušros“ pasiūlytus kandidatus, G. Nausėda vertindavo pretendentų profesionalumą, o ne priklausymą vienai ar kitai partijai.

„Prezidentas iš tikrųjų visada kėlė klausimą dėl ministrų profesionalumo. Tai klausimas apie tai, ar jis gali padaryti kažką to, ko reikia Lietuvai, ar kažkokį proveržį ar naujų idėjų (įnešti – ELTA), o ne apie tai, kad vien tiktai klausimas yra priklausymas partijai. Be jokios abejonės, kad priklausymas partijai yra žmogaus teisė“, – dėstė patarėjas.

„Čia ne kalba apie atsitraukimą. Kalba apie tai, kad prezidentas visada kėlė tą profesionalumo ir, kita vertus, reputacijos klausimą“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad tęsiantis aplinkos ir energetikos ministrų paieškoms, „Nemuno aušra“ ir socialdemokratai sutarė mainytis Energetikos ir Kultūros ministerijomis. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda dekretu jau buvo paskyręs naująja kultūros ministre socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę.

„Aušriečiai“ į kultūros ministro postą teikia bendrapartietį Ignotą Adomavičių į aplinkos ministrus – viceministrą Kastytį Žuromską. Tuo metu į energetikos ministrus socialdemokratai siūlo iki šiol ministerijai vadovavusį Žygimantą Vaičiūną.

Šiuo metu prezidento dekretu yra paskirta 12 ministrų iš 14.